„Televizija dešimtmečius buvo pagrindinis naujienų ir pramogų šaltinis namuose. Tačiau šiuolaikiniame kontekste televizijos sąvokos samprata kinta: televizijos nebesiejame tik su stovinčiu namuose televizoriumi – mes ją galime žiūrėti per kompiuterį, planšetė ar telefoną. Ji keliauja kartu su mumis. Nors televizijai jau seniai prognozuojama pernelyg ankstyva mirtis, ji toliau gyvuoja ir yra pagrindinis informacijos šaltinis Lietuvos gyventojams“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Anot jos, LRT išaugo į tris televizijos kanalus: LRT Televiziją, LRT Plius ir LRT Lituanica. „Visada siekiame žiūrovui atrinkti tai, kas geriausia: ne tik naujienų ir aktualijų laidas, bet ir aukštos kokybės kultūros turinį, skiriame didelį dėmesį Europos kinui, lietuviškų filmų premjeroms, garsiausių vardų retrospektyvoms. Lietuvos televizija visada transliavo tai, kas svarbiausia visuomenėje, kultūroje, muzikoje, sporte“, – sako LRT generalinė direktorė.

Balandžio 30 d. gimtadienio šventė prasidėjo nuo pirmų „Labas rytas, Lietuva“ minučių. Laidos vedėjai sveikinosi su žiūrovais ne iš tradicinės studijos ir kartu su svečiais kalbėjosi, kaip dabar gyvena šiuolaikinė moderni televizija, parodė vietas, kurios lieka už kadro, nors kasdien čia verda intensyvus televizijos gyvenimas.

Televizijos nebesiejame tik su stovinčiu namuose televizoriumi – mes ją galime žiūrėti per kompiuterį, planšetę ar telefoną.

Visą dieną TV eteryje buvo transliuojami klipai, kuriuose tiesioginio eterio vilkai pasakojo, kokių rūpesčių sukuria, rodos, paprasti dalykai: įkyriai aplink veidą sukanti ratus į studiją įskridusi musė ar scenoje nesuvaldyti specialieji efektai.

Vienas jų, LRT laidų vedėjas Ignas Krupavičius, pasidalijo prisiminimais, kaip, likus kelioms minutėms iki tiesioginio eterio iš pajūrio, nesėkmė jo laukė lipant į gelbėtojų katerį. Tąkart žiūrovai net nenujautė, kad vedėjas ką tik išsimaudė jūroje. Tačiau kartą, kai rytinė laida tiesiogiai transliavo Igno nusileidimą parašiutu, žiūrovai išgirdo emocingą vedėjo posakį, kurio nebūtų likę eteryje, jei tai būtų netiesioginis reportažas.

1957 m. balandžio 30 d. diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas pirmą kartą kreipėsi į televizijos žiūrovus Lietuvoje. Tada Lietuvoje buvo apie 30 televizorių, prie kurių susėdę pirmąją transliaciją stebėjo vos keli šimtai žmonių. Iš pradžių televizijos transliacijos vyko tik tiesiogiai iš maždaug 40 kv. m ploto studijos.

Per daugiau nei šešis dešimtmečius LRT iš vieno televizijos kanalo išaugo į tris skirtingus kanalus.