Lietuva turi dar vieną parką – baigtas tvarkyti Rokiškio rajone, ties siena su Latvija, esantis Ilzenbergo dvaro parkas. Tai pirmasis Lietuvos dvaro parkas, sutvarkytas privačia iniciatyva ir lėšomis.

„2012 metais prasidėję darbai užbaigti tik dabar. Sutvarkyti mišku virtusį parką buvo nemenkas iššūkis, nes Ilzenbergo parkas kartu su dvaro rūmais ir kitais statiniais sudaro vientisą dvarvietės ansamblį. Vienu metu tvarkėme ir parką, ir atstatinėjome pastatus, todėl visuomet tekdavo ilgai svarstyti, ar pastatai, parkas, tvenkiniai ir kiti dvarvietės objektai tarpusavyje dera. Dabar galiu ramia širdimi pasakyti – atrodo, kad mums pavyko sutvarkyti prieš šimtmečius sodintą parką ir atverti šios unikalios vietos grožį“, - apie trejus metus trukusius darbus pasakojo Ilzenbergo dvarvietės šeimininkas Vaidas Barakauskas.

Parkas Europos kultūroje visuomet buvo laikomas ne tik, kad neatskiriama bet kurio didesnio dvaro dalimi, bet tiesiog privalomu atributu. Ilzenbergo dvaras – ne išimtis, o veikiau klasikinis pavyzdys, patvirtinantis šia taisyklę. Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 1515 m., tuo tarpu dvaro parkas – XVIII a. viduryje, šeimininkaujant čia vokiečių bajorų Orgies-Rutenbergų giminei.

Parko sodinimu rūpinosi tuometis Ilzenbergo dvaro savininkas Kristofas Georgas Rutenbergas. Po keletą metų trukusių darbų jis paprašė vienoje aukščiausių parko vietų įrengti apžvalgos aikštelę, iš kurios būtų galima stebėti, kaip pasodintas parkas.

XIX a. viduryje naujasis dvaro savininkas N.N.Fuchsas parką išplėtė, o 1896 m. Ilzenbergo dvarą nusipirkęs Eugenijus Dimša parką dar labiau išpuoselėjo.

1963 m. Ilzenbergo parkas įtraukiamas į vietinės reikšmės saugomų parkų sąrašą. 1980 m. duomenimis, bendras parko plotas sudarė 10,8 ha.

Ilzenbergo dvaro parke auga 14 medžių ir 10 krūmų rūšių. Iš medžių vyrauja mažalapė liepa, paprastasis klevas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, juodalksnis, kalninė guoba, blindė.

Dvarvietė garsėja savo ąžuolais-galiūnais. 2013 metų gruodį didžiausias Ilzenbergo dvaro parke augantis ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Šio galiūno  kamieno apimtis – 6,3 m, skersmuo – 2 m, o aukštis – 30,5 m.

Parke auga dar du įspūdingo dydžio ąžuolai, vienas jų karaliauja Ilgio ežero Meilės saloje.

2012 metais parkas smarkiai išsiplėtė ir dabar užima apie 15 hektarų plotą. Naujas teritorijas parkui tikrąja to žodžio prasme teko atkovoti: buvo nusausinta pelkė, iš naujo iškasti parko tvenkiniai, sutvarkyta medžių sąvartynu virtusi Ilgio ežero pakrantė, nutiesti nauji takai.

„Be to, dvaro svečiams įrengėme poilsio zoną su paplūdimiu, pastatėme renginių estradą, tiltelį per dvaro tvenkinius jungiantį upelį, įrengėme patrankų aikštelę. O visą šią dvarvietės kompoziciją įrėmina parko pakraštyje esantis sodas ir akmenų siena su vartais. Aš vardiju atskirus objektus tam, kad aiškiau būtų galima suprasti, koks sudėtingas ir įvairialypis buvo parko atkūrimo projektas“, - pabrėžė V. Barakauskas.

Pagrindinis dvarvietės akcentas – dvaro rūmai – dar restauruojami, ruošiantis rugsėjį vyksiančiai dvaro 500 metų jubiliejaus šventei, tačiau parką aplankyti jau galima savaitgaliais.