Gyvendamas Londone nesijauti atitrūkęs nuo likusio pasaulio – tai, anot keramikės Rūtos Bartkevičiūtės, pagrindinis gyvenimo Didžiosios Britanijos sostinėje pranašumas.

Kadaise prisiekinėjusi sau, kad niekada nepaliks Lietuvos, šiandien jauna menininkė stengiasi įsilieti į Jungtinės Karalystės keramikų bendruomenę, tačiau sykiu lieka ištikima lietuvybei. Savitumo paieškos atsispindi ir jos darbe "Miestas X", eksponuotame galerijoje "Aukso pjūvis".

"Nenusipirkęs loterijos bilieto, negali nieko kaltinti, kad niekada nelaimi", – Lietuvoje kuriantiems jauniems menininkams sako R.Bartkevičiūtė ir pasidalija netikėtu atradimu: rakandų užgriozdintuose namuose gyvenantys britai neatsispiria banaliam lietuviškam moliniam varpeliui.

Šiandiena

Visos mano dienos gana panašios, turint omenyje, kad dirbu savo studijoje. Vis dėlto kiekviena diena kartu ir kitokia, unikali, nes tokia jau yra ta kūryba. Planuoti nemėgstu, mano planai nuolat griūna. Gal dėl to, kad esu nedisciplinuota, gal šiek tiek chaotiška. Svajonės yra stiprioji mano pusė. Šiuo metu visi pasvarstymai susiję su kūrybine ateitimi: kaip praplėsti savo technines galimybes, kaip kokybiškiau atlikti darbus ir, žinoma, kaip kuo daugiau žmonių supažindinti su tuo, ką aš darau, nes tai labai tiesiogiai veikia mano kaip nepriklausomos kūrėjos ateitį.

Molis

Molį liečiu kiekvieną dieną. Labai svarbus yra rytinis ritualas, per kurį stengiuosi nusiteikti teigiamai, nes šventai tikiu, kad ypač molis turi savybę sugerti emocijas ir mintis, o mano tikslas – savo kūryba žiūrovui dovanoti ne tik teigiamų emocijų, bet ir gilesnių pasvarstymų.

Langas

Ankšta mano studija yra neįprastoje vietoje ir, iš pirmo žvilgsnio, visiškai nemeniškoje. Kaimynai taiso ir plauna automobilius, keičia ratus, šlifuoja stiklus. Tarp didžiulio triukšmo yra kažkokia ramybės sala nuo visko, kas prašmatnu, blizga ir su pigiai užmaskuota prekės išvaizda. Turiu čia net langą ir manau, kad tai tarsi balta drobė – "imk ir tapyk".

Oras

Teko pastebėti, kad kūrėjai atsisako ryškių spalvų. Atrodo, kad iš šiuolaikinio meno dingsta spalvos. Kūrėją neišvengiamai veikia aplinka, ir viena anglė tekstilininkė turbūt teisingai pastebėjo, jog tai niūrių orų Anglijoje įtaka. Bet man, atvirkščiai, norisi matyti kuo daugiau nuotaikingų spalvų kasdienybėje, todėl siūlau visiems susikurti sau šventę. Lietuvos įtaka mano kūrybai atsispindi labai tiesiogiai, na, o Londono gyvenimas įkvepia žiūrėti plačiau. Daugybė skirtingų kultūrų viename puode, ir stebi, kokia sriuba bus išvirta šiandien.

Įkvėpimas

Kas įkvėpė "Miestui X"? Turbūt bekeliaujant į skirtingus, skirtingų šalių miestus pradėjau žiūrėti kiek atsainiai. Visi jie turi kažką labai vienodo ir labai ilgai nesupratau, kas tai yra. Dabar žinau, kad visi tie miestai turi savo pagrindinį akcentą – gyventoją. Gyvendama svetur ir mąstau globaliau – net pradėjau suvokti visu savo kūnu, kad esu visatos gyventoja. Keičiasi šalių sienos, pavadinimai, valdymo formos, bet visų svarbiausias yra gyventojas su tais pačiais poreikiais. Tai labai suartina, nesvarbu, ar esi kinas, ar pakistanietis, ar lietuvis.

Londonas

Kaip jau minėjau, mano planai labai greitai žlunga, todėl mėgstu elgtis spontaniškai. Dažnai mąstydavau, kad Lietuvos neiškeisčiau nė už ką. Po to nustojau būti kategoriška. Teko paragauti įvairaus darbo, todėl padariau išvadą, kad gyvenimas per trumpas, kad darytum tai, ko nemėgsti. Ar pagrįstas paplitęs mitas, kad Londonas – tai savotiškas išsigelbėjimo miestas? Mano atveju užsienis nėra išsigelbėjimas, nes kai žinai, kad gali daryti tik tai, kam esi sutverta, tai gali daryti bet kur ir sąlygas susikuri pati. Šiaip čia viskas atrodo ranka pasiekiama – turiu galimybių sutikti garsių menininkų, pripažintų keramikų, nesijaučia atotrūkio nuo viso likusio pasaulio, jautiesi jo dalyvis.

Išgyvenimas

Pati pradžių pradžia būna skausminga finansiškai, bet nenuleidžiu rankų ir darau viską, kad tai kuo greičiau pasikeistų.

Lietuvybė

Mano kūryba būnant Lietuvoje skiriasi nuo to, ką aš kuriu čia, Anglijoje. Dėl kol kas ribotų techninių galimybių "angliška" keramika yra mažų apimčių, daugiausia taikomoji, naudojant žemų temperatūrų medžiagas ir joje tautiniai ypatumai atsispindi labai akivaizdžiai. Jau neminint to, kad kuriu ryškiaspalvę keramiką, mane įkvepia tautodailės motyvai, etnika. Vaizduoju gyvybės medžius, baltų simboliką, nors ją interpretuoju savaip. Matydami mano darbus žmonės iš karto klausia, iš kur esu. Didžiosios Britanijos keramikos mene vyrauja žemės spalvos. Daugiausia dėmesio skiriama formai ir savitiems techniniams ieškojimams, žaidimams su medžiaga.

Spalvos

Suprantama, kad domintis kitų menininkų veikla atrandu kažką naujo, ką galiu interpretuoti, tačiau mano dėmesys dekorui ir spalvai išlieka. Teko pasigilinti į eilinio brito buitį ir kasdienybėje naudojamus daiktus bei jų paskirtį. Atradau įvairių skirtumų su lietuviškoje virtuvėje naudojamais buitiniais daiktais. Kiek neįprasta lietuvio akiai būtų indelio, skirto pienui laikyti, svarba – tai neatsiejama brito pusryčių dalis, nes jie geria arbatą su pienu, arba cilindro formos indas su dangčiu sausainiams laikyti ir be galo daug specialios paskirties stalo įrankių, rakandų, kurie užgriozdina virtuvę. Įdomus atradimas – britų reakcija pamačius varpelį, kuris yra labai įprastas lietuviams. Su dideliu dėmesiu jie vis iš naujo ir iš naujo atranda varpelyje glūdintį žavesį.

Motyvai

Tautinė tematika miela, bet ne tik dėl to, kad aš ilgiuosi Lietuvos... Manau tą patį vaizduočiau ir gyvendama Lietuvoje, nes norisi kad žiūrovas taip pat prisimintų savo lietuviškas šaknis ir gilias tradicijas bei jų prasmes. Savitumo paieškos ir bendražmogiškos temos atsispindi mano darbuose "Antri namai" (bakalauro baigiamasis darbas) ir "Miestas X".

Sėkmė

Turbūt didžiausia sėkmė yra jaustis reikalingai.

Planai

Tapti "Craft Potters Association" nare. Tai atvers duris į Didžiosios Britanijos keramikų gretas ir daugybę renginių bei galimybių parodyti savo darbus.

Rūta Marija Purvinaitė, menotyrininkė

Objekto "Miestas X" idėja yra išreikšta per kintantį žmogaus portreto vaizdinį, atveriantį jo akistatą su gyvenimo patyrimais, savosios egzistencijos laikinumo suvokimu. Atsigręžimas į save, į savo vidinį pasaulį kintančiame laiko take leidžia pajusti savąjį unikalumą, kūrybingumo galių duotybę.

Tokiu žvilgsniu keramikė R.Bartkevičiūtė matuoja išorinio pasaulio trapumą ir individualų žmogiškosios būties suvokimą. Neatsitiktinai, objekte "Miestas X", kurį sudaro 9 bokštai – miestai, bokštai-civilizacijos, bokštai-pasauliai su amžinojo jų gyventojo – žmogaus – portretu, įkomponuotas ir autoportretas. Konkretaus individo vaizdinio siekiniu tampa mėginimas įtvirtinti save kaip autonomišką būtybę, kaip kūrėją, egzistuojantį esamajame laike.

Objekte "Miestas X" šmėžuoja giluminės regimybės, vedančios į platesnių filosofinių apmąstymų lauką. Laikinumas, kaita, materialaus pasaulio nestabilumas siejamas su bokštais, miestais, civilizacijomis, pasauliais. Tokia nuostata būdinga postmodernistinei pasaulėžiūrai, kuriai nesvetimos atviro mąstymo pastangos.

Daugiaprasmio vaizdinio raišką kuria plytos formą primenantys, rankiniu būdu formuoti moduliai, ryškiai pabrėžtos šlikerio surišimo siūlės, dekoru išgauta tirpimo, nykimo iliuzija. Objekto daugiakalbiškumas perteiktas minimalistinėmis raiškos priemonėmis. Forma, kuri susieja tikrovę ir vaizduotę į nedalomą visumą, kurioje įžvelgiame bokštą, kaminą, statinį, ir saikingas dekoras, kuriam pasitarnauja naudotos skirtingos medžiagos – Sargėnų, Ukmergės molis, akmens masė, baltas angobas.

Skirtingomis raiškos priemonėmis atlikti piešiniai – portretai – yra svarbiausias objekto akcentas. Tirpimo, nykimo siekiui realizuoti dailininkė pasitelkė grafiti meno idėją su jam būdingais laikinumo ženklais. Šio darbo pranašumas paprastume – dekorui naudojami moliniai dažai, sendinimo iliuzijos sukūrimas naudojant laikraščio atspaudus, nuplovimai leido sukurti autorinę techniką, pasižyminčią originalia raiška ir padėjusią realizuoti idėją išreiškiantį laikinumo efektą.