Iki pat birželio 9-osios veiksiančioje parodoje „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Aukščiau dangaus ir žemės“ eksponuojami vėlesnio kūrybos laikotarpio tempera atlikti M. K. Čiurlionio darbai. Juose genialusis kompozitorius atrado ryšį tarp dailės ir muzikos, taip sukurdamas savo nepakartojamą stilių. Gamta buvo dailininko mūza, o įkvėpimo jis sėmėsi iš lietuviškų sakmių, pasakų ir liaudies meno, taip pat iš nevakarietiškų kultūrų – nuo senovės Egipto, Indijos iki Azijos. Parodoje pristatoma 100 M. K. Čiurlionio kūrinių, kuriuose slypi paslaptys, o žemiškasis pasaulis susiejamas su antgamtiniu.

M. K. Čiurlionio kūryba užima išskirtinę vietą Europos moderniajame mene. Ne tik dėl to, kad ji susijusi su šimtmečius slopintos šalies tapatybe, bet ypač todėl, kad ji yra absoliučiai savita savo išraiška ir temomis.

C. Poto nuotr.

Kadangi beveik visa dailininko kūryba saugoma Lietuvoje, ilgais sovietinės okupacijos dešimtmečiais M. K. Čiurlionio darbai nuo Vakarų meno mylėtojų buvo atskirti geležine siena. Kad meno istorikų su tokiais šiuolaikiniais menininkais kaip Gustavas Klimtas, Edvardas Munchas ir Vasilijus Kandinskis lyginamo lietuvių genijaus palikimas būtų pažįstamas ir svetur, prireiks ne vienos kelionės. Iki šiol buvo surengta parodų Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Į Nyderlandus išvykę darbai – iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, kuriame saugoma didžioji menininko kūrybinio palikimo dalis, fondų.

Anot Belvederio muziejaus direktoriaus Hano Steenbruggeno, M. K. Čiurlionis kūrė toli nuo didžiųjų Europos meno centrų, visiškai pasikliovė savo paties įžvalgomis ir jautėsi emociškai glaudžiai susijęs su savo aplinka. Būtent tuo menininkas ir sužavėjęs Belvederio muziejų.

C. Poto nuotr.

Šio modernaus meno muziejaus ištakos siekia 1950-uosius, kai trys draugai – Boele Bregmanas, Sjoerdas de Vriesas ir Thomas Mercuuris – pasidalijo svajone apie savą meno muziejų. Jie susitarė, kad modernaus meno lopšys bus statomas Fryzijoje. Daugiau nei po nei 40 metų idėja tapo realybe. Pirmojo modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus Fryzijoje įkurtuvės įvyko 2004 m. lapkritį dalyvaujant karalienei Beatričei.