Cukrus

Menininkė tapo vestuvių fotografe

Fotografės S. Zabielaitės nuotraukose - laimingi veidai.

Skaistė Zabielaitė, visą vasarą fotografavusi vestuves, išdrįso visuomenei pristatyti penkiasdešimt geriausių vestuvių fotografijų. Viešbutyje „Navalis“ ji atidarė jau trečią savo darbų parodą. Žinant, kad profesionalūs fotografai vestuvių fotografavimą vadina „chaltūra“, drąsos fotografei prireikė.

Jauna, du vaikus auginanti moteris apsisprendė visą savo gyvenimą sieti su fotografija - daugiau jokių kitų darbų nebebus. Pasirodė, kad gerai fotografuojant galima pragyventi ir iš meno. Tiesa, S.Zabielaitė kvatojasi, kai jai lipdo menininkės etiketę. „Kokia aš menininkė? Ar matėt kada nors menininkę su tokiais nagais?“ - klausė ji, demonstruodama tobulą manikiūrą.

Gyrė pasturgalį

Į Skaistės Zabielaitės parodos atidarymą atėjo koks šimtas žmonių. Moteris gavo tiek gėlių, kiek mylimi mokytojai gauna rugsėjo 1-ąją. Savo fotografijas ji pristatinėjo savo eilėmis ir, staiga susigraudinusi, neslėpė ašarų. Be to, fotografė dėvėjo rožinę vestuvinę suknelę ir nesidrovėjo meno derinti su komercija – pristatė nuolaidų lankstinuką, naujų vestuvinių suknelių, šukuosenų ir puokščių kolekcijas.

Kai, norėdama surengti pirmąją parodą, prieš kelerius metus ji atėjo į Klaipėdos menininkų namus, menininkai stebėjosi merginos atkaklumu ir noru kurti. Dar labiau juos stebino, kad S.Zabielaitė labiau panaši į manekenę, o ne į menininkę. Fotografė ir dabar prisimena tada jai labai keistai skambėjusį Sigito Poškaus komplimentą. Kai kabinti pirmųjų nuotraukų ji atėjo vilkėdama aptemptomis gyvatės odos kelnėmis, jis prakalbo apie labai išraiškingą fotografės pasturgalį. Moteris dar nebuvo girdėjusi tokio originalaus komplimento, o mintyse surezgė: „Aha, tai menininkai ir komplimentus „pričiuožusius“ sako“.

Po pirmosios parodos „Ne veidai“ ją priėmė į Klaipėdos fotomenininkų sąjungą, tačiau tai liudijančio pažymėjimo ji ir dabar neturi.

„Nerūpi man tas pažymėjimas. Ar ta sąjunga ką nors veikia? Noriu žmonių, o ne menininkų įvertinimo. Svarbiausia, kad mano herojų akys švytėtų, išvydus fotografijas“, - tikino ji.

Praėjusių metų žiemą „Navalyje“ S.Zabielaitė pristatė ir antrąją savo fotografijų parodą - „Kitokia“. Tada ji fotografavo įvairaus amžiaus moteris. Fotografė mano, kad kiekvienas fotografas bent kartą per metus tarsi ataskaitą apie nuveiktus darbus turėtų pristatyti po naują parodą.

Ištekėjo trečiąkart?

Per šios parodos atidarymą S.Zabielaitė vestuvinę suknelę apsivilko trečią kartą gyvenime. Pirmuosius du kartus ji taip išsipuošė per savo vestuves. Važiuodama fotografuoti vestuvių, moteris apsivelka „išeiginius“ džinsus. Su keletą kilogramų sveriančiu fotoaparatu ir kuprine ant pečių ji jaučiasi taip, lyg krosą bėgtų po kaklu pasirišusi akmenį. Galvoti apie išvaizdą nebelieka laiko.

Daugelis į parodą susirinkusių nuotraukų herojų stebėjosi, kad fotografė gali atrodyti ir taip – įspūdinga šukuosena ir apnuogintais pečiais. Jie net spėliojo, gal ji išteka trečią kartą.

S.Zabielaitė juokėsi iš tokių kalbų, nes šalia jos visada sukinėjosi vyras Ernestas. Pora mažiau nei prieš metus susilaukė dukters. Fotografė neslepia, kad nors antrosios jos vestuvės ir buvo labai įspūdingos, o jas fotografavo pora fotografų, ji neturi nuotraukų su ta pašėlusia nuotaika, kurią jai pačiai per kitų vestuves pavyksta pagauti ir užfiksuoti.

Žaidė ir prisižaidė

Fotografuoti vestuves S.Zabielaitė pradėjo prieš metus. Pirmiausiai į vestuves ją pakvietė draugai, vėliau tų draugų draugai. Pasak fotografės, iš lūpų į lūpas ėjęs gandas apie nuotraukų kokybę privertė ją atsisakyti visų vasaros savaitgalių. Nuo gegužės iki spalio ji fotografavo kiekvieną savaitgalį.

Fotografė tikino, kad toks ritmas jos itin nenuvargino net tada, kai ji laukėsi. Moteris tik džiaugėsi, kad turi galimybę tiek fotografuoti ir tobulėti. Dabar S.Zabielaitė juokauja, kad fotografijos bakalauro laipsnį ji įgijo prieš kelerius metus, šimtus juostelių išfotografavusi kurdama fotografijų albumus jaunoms gražioms merginoms. Magistrantūrą ji baigė šiemet, kai per kiekvienas vestuves išfotografuodavo bent po penkis šimtus kadrų.

„Tik įsivaizduokit, kokia mokykla! Retas kuris fotografas turi galimybę tiek daug dirbti. Visada stengiausi mokytis iš savo klaidų ir netaupiau juostelės“, - prisipažino ji.

Per kiekvienas vestuves S.Zabielaitei pavykdavo sukurti bent keletą nuotraukų, kurias pamatę jaunieji ir jų svečiai aikčiojo. Kai jai reikėjo išrinkti nuotraukas parodai, teko gerokai pasukti galvą. Fotografė pasakojo, kad rinkosi po keletą įdomiausių nuotraukų iš kiekvienų vestuvių, o kai suskaičiavo jas, apstulbo – buvo jau trys šimtai.

„Taip ir prisižaidžiau su ta fotografija, - šypsojosi S.Zabielaitė. - Turiu tiek užsakymų, kad net negalvoju sugrįžti į darbą, kur nustatytos darbo valandos ir užmokestis,“ - sakė ji.

Menininkai nerūpi

S.Zabielaitė nekreipia dėmesio į skeptikų aiškinimus, kad vestuvių kadrai – joks menas. Ji yra įsitikinusi, kad pagauti įdomią žmonių džiaugsmo, laimės, meilės ar intymumo akimirką – svarbu. Fotografė mano, kad jokioje kitoje šventėje žmonės nėra tokie laimingi, o spinduliuojanti meilė – kaip tik tas objektas, kuris vertas įamžinimo.

„Nenoriu aš menininkų pripažinimo. Tas jausmas, kai jaunieji žiūri mano padarytas nuotraukas, o jų akys švyti džiaugsmu ir nuostaba, – pats geriausias įvertinimas,“ - sakė S.Zabielaitė.

Vestuvių fotografė turi auksinę taisyklę. Nuotraukas jaunavedžiams ji visada atiduoda pati. Iš jų reakcijų žiūrint fotografijas, iš jų šypsenų, komentarų, nuotaikų kaitos S.Zabielaitė sprendžia, kas labiausiai pavyko, o kur dar reikėtų tobulėti.

S.Zabielaitė tikino, kad didžiausias jos darbų įvertinimas – į parodos atidarymą atėjusi publika. Fotografė nesitikėjo, kad į „Navalio“ salę netilps visi norintys ją pasveikinti ir pamatyti naujus darbus. Jos manymu, tai ir buvo geriausias komplimentas ir patvirtinimas, kad ji dirba gerai.

Fotografė prisipažino, kad vienas jos darbus vertinantis fotomenininkas įspėjo – nenuklysk į komerciją. Ji įsitikinusi, kad padėtį kontroliuoja – niekada nefotografuos tik dėl pinigų. Kad būtų laiminga, S.Zabielaitei reikia kurti.