Šiandien Giruliuose, pačioje Baltijos jūros pašonėje, savo kūrinių parodą atidarys klaipėdietis menininkas Arūnas Urniežis. Po vernisažo autorius ves užsiėmimą mažiesiems dailės gerbėjams - mokys ir kurs kartu su vaikais.

Paskyrė jūrai

Šiemet nebe pirmoji meno ekspozicija iš uostamiesčio centro parodų salių persikels į arčiausiai jūros įsikūrusią galeriją. Taip Girulių bibliotekos ir bendruomenės namai tęsia projektą „Meno tranzitas“. A.Urniežis neseniai savo „Begalines istorijas“ eksponavo Klaipėdos „Autentic“ galerijoje ir uostamiesčio Meno bibliotekoje, o šiandien 18 val. Giruliuose atidarys dar vieną parodą, kurią pavadino „Žaidimais“ ir paskyrė jūrai.

Joje menininkas pristatys savo naujausias monotipijas, spalvines abstrakcijas, plastines medžio figūras, taip pat ciklo „Begalinės istorijos” tapybos darbus bei paties autoriaus taip vadinamus „palėpinius koliažus”. Iš tikrųjų tai fototapybiniai koliažai, kuriuos jis kuria jau daugel metų. „Palėpinė archeologija“ - jo didžioji aistra.

Istorijas pratęsia pats

Būdamas puikus Klaipėdos krašto istorijos žinovas ir tyrinėtojas, Arūnas niekada nepraleidžia progos pasižvalgyti senų namų palėpėse ir paieškoti ten gyvenusių žmonių pėdsakų: senų fotografijų, pageltusių laikraščių ar rūbų, buities rakandų, knygų, dienoraščių, meilės laiškų. Kartais randa parašytų vokiečių ar prancūzų kalbomis, kuriems - arti šimto metų ar dar daugiau. Seniausias Arūno radinys - 1896-ųjų vaistų buteliukas. Iš daugelio šių lobių jis kuria koliažus - savaip pratęsia svetimas istorijas. Negana to - visas sugalvotas istorijas jis užrašo ir kaupia. Gal kada nors iš jų gims knyga.

Kitas - smagias šeimyninio gyvenimo istorijas A.Urniežis apgyvendina savo tapybos drobėse. Ten jas „seka” mieli šaržuoti žmogeliukai, labai panašūs į patį Arūną ir jo šeiminykščius. Drobėse viešpatauja laimingų žmonių gyvenimo idilė - visi šypsosi, maloniai bendrauja ir skleidžia keistą, mažumėlę įtartiną ramybę. Joje esama autoriaus ironijos grūdo - lengvos, vos vos juntamos miesčioniškų vertybių kritikos. Tai viena iš priežasčių, kodėl įdomu žiūrėti į A.Urniežio tapybos darbus. Smagus ir keistas paradoksas, kad juos perka tie patys miesčionys, kuriuos menininkas elegantiškai „traukia per dantį”. Gal todėl, kad elegantiškai, nebijodamas pasišaipyti ir iš savęs.

Linksmai, kaip pliaže

A.Urniežiui drąsos nestinga ir tiesiogiai bendraujant su auditorija. Štai jis sumanė ir pats parodos organizatoriams pasisiūlė po jos atidarymo, anot jo, pažaisti meno žaidimus su vaikais.

Menininkas savo edukacinį projektą apipins pačiomis įvairiausiomis grafikos technikomis, jam priemones susiras kartu su vaikais - iš pačių įvairiausių pajūryje aptinkamų medžiagų. Mažuosius jis pamokys, kaip susikurti savo paveikslą, savo svajonių žuvį, vėjo malūnus, galbūt net pamatyti, ką gi slepia jūros gelmės.

„Tebūnie tai linksmi pliažo žaidimai“, - sakė A.Urniežis, manantis, kad žaidimas menininko kūryboje ne mažiau svarbus nei meistrystė. Visi šįvakar gimę mažųjų pajūrio gyventojų kūrinėliai taip pat nutūps Girulių bibliotekos ir bendruomenės namų erdvėse.