Daugiau nei trisdešimtmetį scenoje praleidęs sunkiosios muzikos atstovas, grupės „Metallica" narys Jeimsas Hetfildas (49) šiandien džiaugiasi sėkminga karjera ir mylinčia šeima, tačiau jo kelias į aukštumas nusėtas skaudžių praradimų, nelaimių ir alkoholio.

Medicinos priešininkai

Grupės „Metallica„ narys Jeimsas Hetfildas teigia, jog jokie turtai ar šlovė negali užpildyti tuštumos, kurią palieka artimų žmonių netektis. Nuo paauglystės tik su broliu gyvenęs atlikėjas pripažįsta, kad abiejų tėvų pasitraukimas iš jo gyvenimo paliko gilią emocinę žaizdą jo sieloje. „Mano tėvai - Virgil ir Cynthia - buvo „Krikščionių mokslininkai“ ir dėl savo įsitikinimų griežtai nepritarė jokiems gydymo būdams. Mes nesikreipėme į medikus. Motinai susirgus vėžiu, ji atsisakė gydymo, tikėjo, kad ją išsaugos maldos„, - sakė Dž.Hetfildas. Mamai atlikėjas yra paskyręs ne vieną kūrinį, tačiau geriausiai žinoma daina „Dievas, kuriam nepasisekė“.

Dar prieš motinos mirtį J.Hetfildo tėvas paliko šeimą ir nutraukė su jais bet kokius ryšius. „Jis išvyko net neatsisveikinęs. Po metų atvažiavo prabangiu sportiniu automobiliu ir pasakė: „Ei, važiuojame pramogauti, išleisime pinigų„. Tuo metu su mama ir seserimi gyvenome labai skurdžiai, todėl jo elgesys mus labai įskaudino“, – viename interviu yra sakęs atlikėjas.

Bijojo tapti tėvu

„Ilgą laiką bijojau tapti tėvu, laukiau tinkamo momento, o vieną dieną pajutau lyg kas būtų davęs visas instrukcijas, staiga suvokiau, kad, nepaisant skaudžios patirties, galiu būti geras tėvas. Sakiau sau, kad lengva nebus, bet susitvarkysiu", – prisimena J.Hetfildas.

Su žmona Franseska tris vaikus – dukras Kali (13) ir Marčelą (10) bei sūnų Kastor (11) - auginantis muzikantas pripažįsta, jog vaikai „jį išmokė daugiau, nei jis kada nors galėjo ko nors išmokyti juos„. „Vaikai yra protingi ir gali manipuliuoti norėdami gauti tai, ko užsigeidžia, bet aš sugebu atskirti užgaidas nuo poreikių. Svarbu skatinti vaikų kūrybiškumą, negalima pirkti jiems visko, į ką tik nurodo pirštu“, – prieš porą metų sakė vyras.

Dažnai namuose dėl koncertų nebūnantis tėvas sako sugebantis suderinti muzikanto ir tėvo pareigas: „Aš randu laiko ir su vaikais nueiti į jodinėjimo pamoką, ir nuvežti dukrą į baletą, ir kurti muziką. Turėdamas šeimą tiesiog susidėlioji prioritetus."

Padėjo žmona

Jaunystėje matydamas tėvo abejingumą ir motinos pasidavimą prieš ją užklupusią ligą J.Hetfildas nusiraminimo ieškojo alkoholyje.

Ne viename interviu J.Hetfildas yra sakęs, jog įveikti priklausomybę nuo alkoholio jam padėjo žmona: „Jos dėka subrendau ir išmokau susidoroti su pykčiu, destruktyviomis mintimis. Franseska privertė mane mąstyti konstruktyviai."

Apie reabilitacijos procesą J.Hetfildas pasakojo grupės sukurtame filme „Kažkoks monstras„ („Some kind of Monster“) Gydymo nuo alkoholio laikotarpiu jam buvo leidžiama dirbti ne daugiau kaip keturias valandas per dieną, kad galėtų kuo daugiau laiko praleisti su šeima.

Prieš porą metų J.Hetfildas pasirodė dokumentinėje Justino Hunto juostoje „Absent", pasakojančioje apie abstinenciją pasirinkusius tėvus, jų santykius su vaikais ir nesėkmes, paliktas praeityje. Po filmo premjeros kartu su filmo kūrėju atsakinėdami į žiūrovų klausimus, vyrai išreiškė viltį, kad ši juosta pasieks kuo daugiau šeimų, kurios iš pirmų lūpų galės išgirsti skaudžias alkoholio liūne skendėjusių tėvų istorijas ir sugebės iš jų pasimokyti.

Daugiau nei dešimtmetį svaigiųjų gėrimų nevartojantis J.Hetfildas pasakoja anksčiau į viską žiūrėjęs lyg pro juodus debesis, o jo paauglystės prisiminimai tiesiog išsitrynę. „Žmonės pasakoja prisimenantys pirmąjį važiavimą dviračiu ar kitus dalykus, tuo tarpu aš nieko neprisimenu ir dėl to man labai liūdna. Pavargau viską pamiršti, noriu džiaugtis gyvenimu, būti su šeima ir kaupti prisiminimus", - tikino muzikantas.

Beveik mirtina klaida

Devyniasdešimt antrųjų metų vasarą J.Hetfildas koncerto Monrealyje metu padarė lemtingą klaidą, kuri vos nekainavo jam gyvybės. Pasirodydamas miesto olimpiniame stadione prieš daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių žmonių, jis priėjo per arti scenos krašto tuo metu, kai atsakingas už specialiuosius efektus asmuo uždegė liepsnų stulpus. Beveik keturių metrų aukščio liepsnos stipriai nudegino atlikėjo viršutinę kūno dalį. Užgesinus ugnį J.Hetfildas pamatė, kad ant jo rankų beveik neliko odos. Tuometinis grupės bosistas Jeisonas Njusted prisimindamas įvykį sakė: „Jeigu liepsnų įžiebimo metu jis būtų įkvėpęs, būtų miręs".

Ligoninėje J.Hetfildui buvo nustatyti antro ir trečio laipsnio nugaros, rankų nudegimai. Ugnis sudegino vyro plaukus, nusvilino veidą.

Išleistas iš ligoninės, J.Hetfildas pradėjo reabilitaciją. Kasdien jis turėjo iškęsti skausmingas pusantros valandos trunkančias žaizdos valymo procedūras. Gydytojai jam sudarė specialią pratimų programą, padedančią atstatyti rankos ir plaštakos nervų sistemą. Jeimsas apsilankė pas tris gydytojus, kol galiausiai vienas pasakė tai, ką muzikantas labiausiai norėjo išgirsti: „ Jūs vėl galėsite groti gitara". Sugrįžęs ant scenos po mėnesio iš pradžių muzikantas turėjo apsiriboti tik dainavimu. Tačiau atkaklus vyras po ne vieną mėnesį trukusios  reabilitacijos vėl galėjo groti.

Ne kartą paklaustas apie ištvertą skausmą ir ilgą gijimo procesą atlikėjas sakė: „Muzika yra mano terapija".