Kino režisierius Arūnas Žebriūnas sekmadienį mini savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Ta proga rengiamas režisieriaus kūrybos vakaras.

Kine A. Žebriūnas debiutavo kaip dailininko asistentas, kuriant pirmuosius lietuviškus filmus, o vėliau pats ėmėsi režisūros.

Jo filmų išskirtinumu laikomas lyrizmas ir švelnus humoras, A. Žebriūnas pirmasis lietuviškame kine atskleidė vaiko pasaulį.

Ištisos jaunuolių kartos augo su jo kurtais filmais.

Pats režisierius svarbiausias savo kūriniais laiko filmus „Riešutų duona“, „Gražuolė“ ir „Velnio nuotaka“.

Rugpjūčio 8 dieną, 17 valandą, „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre rengiamas iškilmingas kino režisieriaus Arūno Žebriūno 80-mečio vakaras.

Vakaro svečiai turės unikalią progą pamatyti ne tik nepamirštamą „Gražuolę“ (1969), bet ir naują dokumentinį filmą „Amžina mergaitė“ (2009), kurio režisierius – belgas Bramas Crolsas – leidžiasi į šio filmo heroję suvaidinusios Ingos Mickytės paieškas po 40 metų.

1962 m. režisierius A. Žebriūnas stažavosi pas garsųjį Rusijos kino meistrą Michailą Romą ir nuo tada beveik pamečiui kūrė puikius autorinius darbus. Filmai sekė filmus, o apdovanojimai – apdovanojimus.

Už vieną poetiškiausių filmų – „Paskutinė atostogų diena“ (1964) – A. Žebriūnas pelnė net tris prestižinius prizus: „Sidabrines bures“ Lokarno kino festivalyje (1965), premiją VI Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje, kuris vyko Taline, ir pirmasis iš Lietuvos režisierių – Didįjį prizą Kanų jaunimo filmų festivalyje (1966).

Filmas „Gražuolė“ ir jo pagrindinė herojė apdovanoti IV sąjunginiame kino festivalyje Minske (1970), o „Naktibalda“ (1973) – diplomu už kūrybinius ieškojimus VII sąjunginiame kino festivalyje Baku (1974).

Tais pačiais 1974 metais sukurta ir visus populiarumo rekordus sumušusi „Velnio nuotaka“ , apdovanota IX sąjunginiame kino festivalyje Frunzėje. O lyriško humoro drama „Riešutų duona“ (1977) įvertinta prizu už režisūrinio meistriškumo savitumą XI sąjunginiame kino festivalyje Jerevane (1978).