Kultūros srities atstovai situaciją vadina desperatiška.
„Mes, kaip ministerija, išsikeliame sau vieną iš pagrindinių prioritetų – atstatyti biudžeto lėšas visuose mūsų lauko sektoriuose, koks ir buvo numatytas iki 2026 metų mažinimo, tai yra, kaip valstybė buvo suplanavusi 2025 metais“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė ministrė.
„Toks mūsų yra pirmas didžiausias noras, kad visi galėtume grįžti į pradinę stadiją ir toliau žiūrėti, kur mums yra labai svarbu“, – teigė ji.
Anot politikės, iki 2026 metų kultūros srities finansavimas tolydžio buvo didinamas, tačiau pernai patvirtintame trimečio finansavimo plane numatytas tik mažėjimas.
Pasak V. Aleknavičienės, bendras srities sumažinimas siekia beveik po 6 mln. eurų kasmet – 2026, 2027 ir 2028 metais.
Ji priminė, kad tai susiję su valstybės sprendimu padidinti gynybai skiriamą sumą.
Ministrė tvirtino, kad bus siekiama nubrauktas lėšas susigrąžinti. Be to, planuojamas kultūros darbuotojų atlyginimų auginimas, artinant juos prie vidutinio darbo užmokesčio.
Kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė informavo, kad dėl sumažinto finansavimo šiemet nefinansuota beveik 100 projektų.
„Galėjome finansuoti tik kas penktą paraišką. Vertų finansuoti projektų buvo gerokai daugiau. Situacija buvo tikrai desperatiška“, – tvirtino ji.
„Nuostoliai kultūros srities raidai, projektų sklaidai regionuose tikrai yra labai dideli“, – sakė Kultūros tarybos vadovė.
Ji pabrėžė, kad biudžeto atstatymas į 2025 metų lygį problemų neišspręs.
„Kiekvienais metais projektų kaštai auga, auga kuro kainos, auga patalpų nuomos kainos, elementariai honorarai šiek tiek turėtų augti. Tai, ką aš skaičiuoju, kad iš esmės kiekvienais metais vidutinė projekto savikaina padidėja apie 15 procentų. Tai norint palaikyti 2025 metais turėtą kultūrinės pasiūlos apimtį, iš esmės tarybos biudžetas turėtų padidėti bent 8,8 mln. eurų“, – sakė K. Mažeikaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet sumažinus Kultūros tarybos finansavimą jis realiai pasiekė 2019 metų lygį.
„Neadekvati situacija, vertinant tai, kad elementariausi kaštai kultūroje taip pat auga“, – teigė tarybos vadovė.
Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius tvirtino, kad po lėšų sumažinimo fondas dar iki šiol yra šoko būklės.
Pasak jo, iš dalies kompensuojant negautus asignavimus, šiemet sukurta nauja programa, kuriai lėšų kovai su dezinformacija, informacinėmis grėsmėmis skiria Krašto apsaugos ministerija.
„Bet mes nesame išgirdę iš Krašto apsaugos ministerijos, kad kitais metais ši programa taip pat bus įgyvendinama, nes ši programa yra tik šiems metams. Ir Krašto apsaugos ministerija yra mums ne kartą minėjusi, kad tai yra tik šiems metams. Tai tada taip išeina, kad kitais metais mes liksime dar su mažesniu biudžetu? Dar turėsime mažiau lėšų kovoti tą patį informacinį karą“, – kalbėjo R. Iržikevičius.
„Apskritai išgyvenimas medijoms yra labai sunkus, prisitaikymas prie labai greitai pasikeitusio medijų pasaulio yra taip pat labai sunkus. Mes ir esame fondas, kuris palaiko tą gyvastį, kuris padeda prisitaikyti. Ir, žinoma, lėšų karpymas prie to tikrai neprisidės“, – kalbėjo jis.
Pagal pernai Seimo patvirtintą 2026–2028 metų biudžeto įstatymą, kultūrai ir visuomenės informavimui 2026 metais numatyta 480,8 mln. eurų, 2027 metais – 473,9 mln. eurų, 2028 metais – 419,5 mln. eurų.
Naujausi komentarai