Legendinis dainininkas Joe Cockeris (Džo Kokeris), kurio sodrus, šiurkštus balsas pelnė jam ir roko, ir bliuzo mylėtojų pripažinimą, mirė, jam buvo 70 metų, pirmadienį pranešė jo agentas.

J.Cockeris, kuris pradėjo koncertuoti baruose savo gimtojoje Anglijoje, išgarsėjo sudrebinęs 1969 metų Vudstoko festivalį savąja „bitlų“ dainos „With a Little Help From My Friends“ versija, kuri buvo vienas sėkmingiausių roko perdirbinių.

J.Cockeris, kuris ant scenos taip energingai mosikuodavo rankomis, kad būdavo galima pamanyti jį turint neurologinių problemų, 1971 metų filme apie jį „Mad Dogs and Englishmen“ sako, kad muzika jam tarnauja kaip atsipalaidavimas ir kad galbūt būtų tapęs žudiku, jei nebūtų dainininkas.

Tačiau kai kurie iš didžiausių jo hitų, tarp jų – meilės baladė „You Are So Beautiful“ ir „Grammy“ pelnęs 1982 metų duetas su Jennifer Warnes (Dženifer Varns) „Up Where We Belong“, atskleidžia švelnesnę asmenybės pusę.

„Jis, be abejo, buvo didžiausias roko ir soulo balsas, kada nors iškilęs iš Britanijos“, – sakoma jo agento Barrie Marshallo (Bario Maršalo) pareiškime, kuriuo skelbiama apie dainininko mirtį sekmadienio vakarą.

Paulas McCartney (Polas Makartnis) gedi J.Cockerio kaip „puikaus žmogaus, kuris tiek atnešė į pasaulį“.

Pasak „eksbitlo“, jam „With a Little Help From My Friends“ J.Cockerio versija atrodo „stulbinanti“.

Toji versija „visiškai pavertė dainą soulo himnu“, sakė P.McCartney ir pridūrė, kad yra „amžinai jam už tai dėkingas“.

J.Cockeris sirgo plaučių vėžiu ir mirė savo namuose mažame Krofordo miestelyje Kolorado valstijoje, į kurią atsikraustė prieš maždaug 20 metų, pranešė įrašų studija „Sony Music“.

J.Cockeris ir pastaraisiais metais produktyviai dirbo, 2012-aisiais išleido savo 22-ą studijoje įrašytą albumą. Į Koloradą Jungtinėse Valstijose jis persikraustė su žmona, kuri vadovavo vaikų stovyklai. Ten jis išblaivėjo po audringos jaunystės, kai jo meilė alkoholiui ir narkotikams kėlė nuogąstavimų, kad jis papildys jauname amžiuje mirusių žvaigždžių gretas.

1972 metais J.Cockeris ir jo grupės nariai Australijoje buvo areštuoti dėl marihuanos laikymo, o paskui išvaryti iš šalies dėl peštynių viešbutyje. Tie incidentai Australijoje išprovokavo debatus dėl narkotikų kontrolės įstatymų.

J.Cockeris yra pasakojęs, jog Vudstoke, nors jis ir buvo kontrkultūros festivalis, organizatoriai manė, kad tuomet dar nežinomo dainininko rankų judesiai yra pernelyg keisti, todėl šalia jo scenoje pastatė patrauklių moterų dėmesiui atitraukti.

Kita problema – J.Cockeris atskrido atskiru sraigtasparniu ir nežinojo, kad visa jo grupė pavartojusi LSD. Tai jis vėliau pasakojo JAV roko didžėjui Redbeardui (Redberdui).

„Sužinojau tik vėliau, – pasakojo dainininkas. – Pamaniau, kad visi jie ten atrodo truputį žvitrūs“.

Tačiau galiausiai J.Cockeris du kartus lipo į sceną ir taip pat atliko Ray Charleso (Rėjaus Čarlzo) dainos „Let's Go Get Stoned“ perdirbinį.

J.Cockeris išpopuliarėjo tokiu metu, kai kilo baltųjų atlikėjų, perėmusių su afroamerikiečiais tapatintą muzikos stilių, „mėlynakis soulas“, kartais taip vadintas ir su panieka.

Pernai interviu britų laikraščiui „The Guardian“ paklaustas, kaip jaučia bliuzo dvasią, J.Cockeris atsakė: „Tai emocija – būdas perteikti emociją. Tai labai paprastas formatas, bet sendamas krypstu ta linkme“.

Jis taip pat dainavo Ray Charleso „Unchain My Heart“, pavyzdžiui, per didžiulį 1988 metų koncertą Londono Vemblio stadione, kuriuo buvo reiškiama parama Pietų Afrikos Respublikos (PAR) kovos su apartheidu simbolio Nelsono Mandelos paleidimui į laisvę jo 70-ojo gimtadienio proga.

Labiau netikėta tai, kad J.Cockeris 1989 metais koncertavo per JAV prezidento George'o Busho (Džordžo Bušo) inauguraciją. Vėliau dainininkas sakė, kad politiškai nepalaikė to respublikonų prezidento, bet tuščiai vylėsi, kad jis suteiks jam malonę dėl narkotikų kontrolės įstatymų pažeidimų.

J.Cockerio, kaip savo kartos balso, įvaizdis buvo sustiprintas, kai 1988 metais pradėtas populiarus JAV televizijos šou apie 7-ąjį dešimtmetį „The Wonder Years“ savo temine daina pasirinko jo versiją „With a Little Help From My Friends“.

Ta daina taip pat buvo įtraukta į „Grammy“ šlovės muziejų, o J.Cockerį britų karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) įšventino į riterius. Tačiau nepaisant pripažinimo, J.Cockeris taip niekada ir nepateko į Rokenrolo šlovės muziejų ir kai kurie gerbėjai tai laiko įžeidimu.

Billy Joelas (Bilis Džoelas), rugsėjį sergančio J.Cockerio garbei atlikdamas „With a Little Help From My Friends“ Niujorko arenoje „Madison Square Garden“, sakė, jog „stebisi“, kad šio dainininko vardo nėra Šlovės muziejuje.

J.Cockeriui mirus liko jo žmona Pam Cocker, podukra ir du vaikaičiai. Šeima planuoja privačias laidotuves.