- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 15 dieną mirė aktorius Ferdinandas Jakšys, praneša Lietuvos teatro sąjunga.
Artimųjų teigimu, atsisveikinti su aktoriumi galima Pilaitės laidojimo salėje (Tolminkiemio g. 4, Vilnius) rugsėjo 16 dieną, penktadienį, nuo 16 val. ir rugsėjo 17 dieną, šeštadienį, nuo 10 val. iki 13 val. F. Jakšys bus palaidotas Vyžuonose.
Lietuvių aktorius ir režisierius F. Jakšys gimė 1937 metais Svėdasuose. 1961 metais baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1969 metais – A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (teatrologiją). 1961–1965 metais dirbo Šiaulių dramos, 1965–2002 metais Jaunimo teatre Vilniuje. 1980–1984 metais dėstė Lietuvos konservatorijoje.
Svarbiausi vaidmenys teatre: Eskalas (W. Shakespeare’o „Romeo ir Džuljeta“, 1966 m.), Karolis (1967 m.), Promotorius (ir 1989, J. Anouilh’aus „Žana / Vyturys“, atnaujinto spektaklio ir režisierius, su A. Šurna), Drakonas (J. Švarco „Drakonas“, 1968 m.), Argantas (Molière’o „Skapeno klastos“, 1969 m.), Kaušyla, Navickas, Pulmonas (S. Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac!“, 1976m.), Abutalipas („Ilga kaip šimtmečiai diena“, 1983 m., pagal Č. Aitmatovą), Vasilijus (Just. Marcinkevičiaus „Daukantas“, 1985 m.), Vaižgantas, (K. Ostrausko „Vaižgantas“, 1995 m.), Dryža („Paskendusi vasara“, 2001 m., pagal M. Katiliškį), Karlsonas Pabalda („Pepė Ilgakojinė“, 2007 m., pagal A. Lindgren, abu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre), Piemuo (Sofoklio „Oidipas karalius“, 2009 m. , OKT / Vilniaus miesto teatre) ir kt.
1994–2011 metais buvo Vilniaus senjorų teatro režisierius ir meno vadovas, vaidino ir kitų teatro trupių pastatymuose, rengė autorines programas.
Nuo 1957 metų F. Jakšys taip pat vaidino televizijos filmuose, nuo 1967 metų – kine. F. Jakšys taip pat sukūrė vaidmenis televizijos serialuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti7
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Pianistė M. Lozinskienė: miškas Kanadoje pilnas čiurlioniško misticizmo
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio drąsa būti kitokiu, novatorišku, jo talentas žvelgti į meną skirtingais rakursais, gebėjimas neriboti savo kūrybinių galių – šios Lietuvos genijaus savybės įveikia dešimtmečius, kultūri...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...