Apie jo mirtį penktadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė rašytojo sūnus Sergejus Kanovičius.

G. Kanovičius gimė 1929 metais Jonavoje. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. 1993 metais išvyko į Izraelį, kur dirbo JAV rusų kalba leidžiamo laikraščio „Novoje russkoje slovo“ korespondentu. 

Parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.

Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.

G. Kanovičius 1995 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2010 metais Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2014 metais – Lietuvos nacionalinė premija bei Ordino „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didžiuoju kryžiumi.