- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad liepos 7 dieną po sunkios ligos, eidamas 73-iuosius metus, mirė poetas, kritikas, literatūrologas, švietimo vadybininkas Sigitas Renčys.
S. Renčys gimė 1948 m. lapkričio 8 d. Šiauliuose. 1971 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką, o 1980 m. – aspirantūros studijas Visuomenės mokslų akademijoje Maskvoje. Apsigynęs disertaciją ir įgijęs humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 1970–1974 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūriniu konsultantu, 1991–1992 m. – leidybinės įmonės „Maratonas“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, 1992 m. – „Fodio“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1993–1997 m. – MBA Verslo korpuso (JAV) programos direktoriumi Lietuvoje, 1993–2000 m. – Baltijos vadybos fondo direktoriumi. 1994 m. dirbo valstybės konsultantu mokslui ir technikai Vyriausybėje, 1997–1999 m. – Kauno technologijos universiteto ir Norvegijos vadybos instituto Biznio mokymo centro programų Vilniuje vadovu, 1999–2000 m. – Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos (ISM) Vilniaus filialo administratoriumi, 2002–2009 m. – Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriumi, 2010–2014 m. – Valstybinio studijų fondo direktoriumi. 2004–2010 m. buvo Europos mokslo fondo Valdančiosios tarybos narys.
S. Renčys buvo Lietuvos santarvės fondo valdybos pirmininkas, LSDP kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, Vilniaus Rotary klubo narys, Lietuvos vadybos draugijos tarybos narys, Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos valdybos narys. Dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Paskelbė daugiau kaip 200 publikacijų apie literatūrą bei kultūrą periodikoje, publikacijų apie vadybą ir ekonominį švietimą. Nuo 1979 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
S. Renčys yra išleidęs kritikos straipsnių knygą „Ištikimybė žmogui“ (1979), monografiją „Tragedija: istorija ir nūdiena“ (1983), eilėraščių knygas: „Vilties bedugnė“ (1998), „Berniukų eilėraščiai“ (2004), „Mergaičių eilėraščiai“ (2010). Taip pat yra sudaręs almanachą „Litva literaturnaja“ (1971–1978) bei knygą „Julius Janonis literatūros moksle ir kritikoje“ (1978).
Daugelį įdomios ir vertingos medžiagos yra publikavęs įvairiose knygose: „Lietuvių-baltarusių poezijos sankryžos“ – Kn. Šiuolaikinės poezijos problemos“ (1977), „Jauniausias žanras“ – Kn. „Šiuolaikinės vaikų literatūros problemos“ (1979), „Žodis, turintis likimo prasmę. – Kn. „Literatūros 47 kritika ir dabartis“ (1988), „Herojus – tai tiesa“. – Kn. „Amžininkas literatūroje“ (1989), „Siekęs minties ir veiklos harmonijos“. – Kn. „Profesorius Petras Tvarijonavičius – vadybos atgimimo puoselėtojas“ (1998), „Augalų simboliai nūdienėje lietuvių lyrikoje“. – Kn. „Augalų ir gyvūnų simboliaiׅ. Serija: „Senovės baltų kultūra (1999), Archajinių tikėjimų motyvai dabartinėje lietuvių lyrikoje“. – Kn. „Nuo kulto iki simbolio“. Serija: „Senovės baltų kultūra“ (2002).
S. Renčys 2005 m. buvo apdovanotas Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Anglija) įsteigtu Tarptautiniu ordinu už nuopelnus tarnaujant mokslui ir literatūrai, tais pačiais metais už jo pasiekimus Amerikos biografijų institutas (JAV) jam suteikė Metų žmogaus vardą, o 2013 m. už santarvės puoselėjimą jis pelnė Lietuvos santarvės fondo įsteigtą Auksinį santarvės medalį „Pro augenda concordia“.
Rašytojų sąjunga nuoširdžiai užjaučia velionio žmoną, dukras Sigitą ir Neringą, vaikaičius ir kitus artimuosius bei bičiulius.
Velionis pašarvotas laidojimo paslaugų centre (Kalvarijų g. 329, Vilnius), I salėje. Atsisveikinimas – liepos 10 d. (šeštadienį) nuo 16 iki 20 val., liepos 11 d. (sekmadienį) nuo 9 iki 13.30 val. Karstas išnešamas 13.30 val. Laidotuvės – Liepynės kapinėse (Žirnių g. 28, Vilnius).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimai
Kultūros ministerija skelbia naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimų pradžią. ...
-
Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas: kviečiame laužyti stereotipus
Gegužės 31 d. prasidės ilgai laukta kasmetinė muzikos gurmanų šventė – net tris mėnesius truksiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Apie jo gaires, tikslus ir ypatumus su festivalio meno vadovu, plačiai žinomu tenoru Edgaru Montvidu ...
-
Klaipėdiečiams – apie J. Budrio atsiminimus1
Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Budrio atsiminimai apie svarbiausius Lietuvai tarpukario įvykius yra unikalus šaltinis. Jie įdomūs ne tik profesionaliems istorikams, bet ir visiems, besidomintiems mūsų valstybės n...
-
Klaipėdoje – tautinių kultūrų diena6
Daugiakultūrėmis tradicijomis garsėjančioje Klaipėdoje nuskambėjo jau tryliktasis festivalis „Tautinių kultūrų diena“, kuriame dalyvavo ne tik uostamiesčio tautinių mažumų atstovų meniniai ansambliai, bet ir svečiai iš Estijos...
-
Skaudi netektis: mirė Vilniaus dailės akademijos prorektorė I. Pleikienė2
Pralaimėjusi kovą su sunkia liga, mirė Vilniaus dailės akademijos (VDA) dailėtyrininkė, akademijos prorektorė dr. Ieva Pleikienė. Menotyrininkė ėjo 53-ius metus. ...
-
Maironio premija – jauniausiai laureatei
Paskutinį gegužės penktadienį poezijos gerbėjai susirinko į 60-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ baigiamąjį vakarą Kaune. Jo metu poetei Ievai Rudžianskaitei iškilmingai įteikta Maironio premija. ...
-
Obelynėje lankytojų jau laukia atgimęs H. ir T. Ivanauskų namas
Po metus trukusios rekonstrukcijos gegužės 18-osios vakarą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamasis namas Obelynėje vėl atvėrė duris lankytojams. Atidarymo šventė simboliškai sutapo su Muziejų naktimi. ...
-
Marijampolėje atidarytas Sporto istorijos muziejus3
Marijampolėje šią savaitę atidarytas Sporto istorijos muziejus. ...
-
Orkestrai parodė savo galią – susibūrė įspūdingam bendram pasirodymui3
Šeštadienį po pietų įvykių sūkuryje atsidūrė Vienybės aikštė ir Laisvės alėja. ...
-
Papiktino garsaus režisieriaus spektaklis: kankino vabalą31
Kaunietė pasipiktino Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Metamorfozė“ matytomis, pasak jos, vabalo kankinimo scenomis. Žiūrovės žodžiais, vabalas buvo kankinamas badant jį adata, visa tai rodoma stambiu planu. Režisieri...