„Gražvydą Kirvaitį prisiminsime kaip aukščiausios prabos vertėją, kurio verstos knygos skaitytojų buvo labai laukiamos. Daugelis Gražvydo Kirvaičio išverstų garsių autorių knygų sulaukė kelių leidimų ir sovietmečiu, ir buvo perleistos XXI amžiuje“, – rašoma sąjungos pranešime.
„Šis vertėjas rinkosi tik geriausius autorius ir talentingai išversdavo jų kūrybą. Ir nors paskutiniais savo gyvenimo metais Gražvydas Kirvaitis apgailestavo, kad žmonės atpranta skaityti, savo darbui liko ištikimas iki galo“, – teigia Lietuvos rašytojų sąjunga.
G. Kirvaitis gimė 1939 metų gegužės 31 dieną Vilkaviškio rajone, Rumokuose.
Baigęs Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą, 1957–1962 metais jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, 1977 metais baigė doktorantūrą Sankt Peterburgo universitete ir įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
G. Kirvaitis į lietuvių kalbą išvertė per 30 romanų ir apysakų. Vieni žymiausi jo knygų vertimai – Ray’aus Bradbury’io „Marso kronikos“, „Pienių vynas“, „Sudie,vasara“, Herberto George’o Wellso „Laiko mašina“ ir „Daktaro Moro sala“, Cliffordo D. Simako „Miestas“, taip pat Aldouso Huxley’aus distopija „Puikus naujas pasaulis“.
G. Kirvaičio dėmesio teko ir vaikų literatūrai, tarp jo verstų knygų vaikams ir nepaprasto populiarumo sulaukusi Richardo Scarry’io paveikslėlių knyga „Ką žmonės dirba visą dieną“.
Jis taip pat parašė literatūros vadovėlius „Anglų literatūra“, „Amerikiečių literatūra“, lietuvių kalbos ir anglų-lietuvių kalbos žodynus vaikams. D. Kirvaitis iš anglų kalbos išvertė istorijos, ekonomikos, literatūros kritikos ir kitų leidinių, o „JAV istorijos apybraiža“ iki šiol yra išsamiausias šios rūšies veikalas lietuvių kalba.
Už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant santykius tarp valstybių 2011 metais Užsienio reikalų ministerija G. Kirvaitį apdovanojo Lietuvos diplomatijos žvaigžde.
Naujausi komentarai