Kūrėjų daug, talentų maža

"Šiandien kūriniui įrašyti ir skleisti užtenka turėti kompiuterį, kelias programines įrangas ir prieigą prie interneto ryšio. Dėl to tradicinės įrašų kompanijos susidūrė su naujais iššūkiais, pakeitusiais ne tik jų, bet ir visos industrijos veikimo principus – nyksta superžvaigždės, krenta įrašų pardavimas, grįžta gyvų koncertų populiarumas, kyla grėsmės autorinėms teisėms", – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė Giedrė Šulčinskaitė.

Rengdama savo mokslinį darbą "Muzikos industrija skaitmeniniame amžiuje: įrašų kompanijų ateitis" (darbo vadovas – Žilvinas Jančoras) ji kalbino muzikos agentūrų ir LATGA atstovus bandydama išsiaiškinti, kokie tie pokyčiai, kas gi laukia muzikos industrijos.

Muzikos agentūros M.P.3 vadovas Vaidas Stackevičius atkreipia dėmesį į per pastaruosius dešimt metų įvykusius du esminius vartotojų elgsenos pokyčius. Vienas iš jų yra tiesiogiai susijęs su vis didesniu klausytojų domėjimusi ne superžvaigždžių kuriama muzika.

Didelių grupių, skirtų visiems, laikas praėjo. Dabar visi atlikėjai ir klausytojai išsisklaidę pagal nišas, pomėgius, turime grupių kiekvienam pagal skonį.

"Didelių grupių, skirtų visiems, laikas praėjo. Dabar visi atlikėjai ir klausytojai išsisklaidę pagal nišas, pomėgius, turime grupių kiekvienam pagal skonį. Jau įprasta tampa tai, kad tam tikrus atlikėjus žino tik nedidelis ratas žmonių", – sako V.Stackevičius ir pastebi: kasmet muzikos vartotojų atvirumas naujiems, mažai žinomiems atlikėjams tik didėja.

Dėl atlikėjams atsivėrusios galimybės muzikos kūrinius leisti patiems didžiosioms įrašų kompanijoms atėjo juodos dienos, mat rinka ir be jų indėlio nuolat pasipildo naujais veidais ir balsais. "Anksčiau pagrindinė problema buvo rasti būdų, kaip kuriama muzika pasiektų klausytoją, o dabar sunku surasti būdą, kaip tokioje gausybėje atlikėjų tikram talentui prasimušti tarp vidutinybių", – pastebi muzikos agentūros vadovas.

Prioritetas – gyvas garsas

Anot V.Stackevičiaus, dar vienas svarbus muzikos vartotojų elgsenos pokytis yra išaugęs koncertų lankomumas.

"Anksčiau koncertai buvo rengiami tam, kad būtų galima išreklamuoti naują albumą. Dabar albumai leidžiami tam, kad grupės koncertuotų. Lietuvoje yra buvę albumų, kurių parduota beveik 100 tūkst. vienetų. Pavyzdžiui, "B‘avarijos" albumas "Angelai" buvo tris kartus platininis, t. y. parduota 60 tūkst. vienetų. Šiais laikais normalioms grupėms pardavus 2 tūkst. albumo vienetų yra manoma, kad pasiektas geras rezultatas", – didelius skirtumus vardija muzikos agentūros vadovas.

V.Stackevičius pastebi, kad labai išaugo albumų pardavimas koncertų metu – prieš penkiolika metų koncertuose atlikėjai parduodavo 20 proc. albumų, o dabar – apie 60 proc.

Keičiasi teisinė aplinka

Už viešai naudojamus muzikos įrašus vartotojas pagal šalies įstatymus privalo atsiskaityti autorių teises administruojančioms institucijoms. Tačiau pasak LATGA teisininko Pauliaus Sartatavičiaus, nuolat tenka kovoti su vartotojais, kurie į autorių teisių administravimo asociacijas dėl licencijų išdavimo nesikreipia, o vėliau, šioms nustačius pažeidimus, atsisako sumokėti kompensacijas ir atsiduria teisme.

Dažnai pasitaiko ir tokių naudotojų, kurie pasirašo licencines sutartis, tačiau nemoka autorinio atlyginimo. Tokias situacijas irgi tenka spręsti per teismą. Be minėtų situacijų, pasitaiko ir kitokių autorių teisių pažeidimo atvejų.

"Vienas įdomesnių atvejų buvo, kai į mus kreipėsi jungtinio projekto, sudaryto iš teksto, muzikos ir animacijos, autoriai. Jie skundėsi, kad jų sukurtas kūrinys buvo panaudotas reklamoje be jų žinios. Asociacija LATGA leidimų naudoti kūrinius reklamose neteikia, tačiau asociacijos narių prašymu visuomet stengiasi padėti apginti net ir į asociacijos administravimo sritį nepatenkančias teises. Susidarius šiai situacijai paaiškėjo, kad leidimą naudoti visą kūrinį suteikė vienas iš autorių, nors tokio leidimo jis duoti negalėjo, kadangi pats turėjo teises tik į vieną kūrinio dalį. Nors iš pradžių reklamos gamintojo filialo atstovas nematė šioje situacijoje nieko blogo, tačiau po asociacijos LATGA kreipimosi į patį reklamos gamintoją, jokių tolesnių ginčų nekilo – gamintojas atsiprašė ir sumokėjo kompensaciją", – darbo praktikos pavyzdį pasakojo LATGA teisininkas. Anot jo, Lietuvoje vis dar egzistuoja mąstymas, kad autorių teisės yra trukdys verslui.

Kita LATGA teisininkė, Radvilė Bieliauskienė, sako, kad pasigirsta dvi radikalios nuomonės apie autorinių teisių ateitį. "Viena iš jų – kad autorių teisės visiškai išnyks, o kita nuomonė, kad apsauga didės, nes augs žmonių sąmoningumas. Aš palaikyčiau antrąją pusę. Labai tikiuosi, kad žmonės supras, jog turi susimokėti už tai, ką naudoja ir tokia praktika bus savaime suprantamas dalykas", – akcentuoja teisininkė.