Vienintelė moteris Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų sąraše – aktorė Nelė Savičenko. už kino vaidmenis pelniusi Sidabrinę gervę, už kūrybą teatre – tris Auksinius scenos kryžius. Nacionalinė premija aktorei skirta už iškilius moterų vaidmenis, už ištikimybę teatro menui.

Tai – pirmasis LRT Televizijos laidos „Panorama“ reportažų ciklas apie šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

Teatro ir kino aktorė N. Savičenko – vilnietė, aktorinio meistriškumo studijas baigė Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete. Nuo 1980-ųjų buvo viena pagrindinių Klaipėdos dramos teatro aktorių. Nuo 2008-ųjų, kai Oskaras Koršunovas pakvietė ją atlikti Gertrūdos vaidmenį spektaklyje „Hamletas“, vaidina OKT teatre, o pastaruosius trejus metus yra ir Nacionalinio dramos teatro aktorė.

Už savo kūrybą N. Savičenko yra pelniusi tris Auksinius scenos kryžius, Padėkos kaukę Klaipėdoje, Sidabrinę gervę, o vasario mėnesį jai bus įteikta ir Nacionalinė kultūros ir meno premija.

„Ji tiesiog griuvo, kaip koks reklaminis skydas: skambučiai, žinutės – telefonas išsikrovė. [Apėmė] tokia nesvarumo būklė. Labai džiaugiausi“, – prisimena N. Savičenko.

Aktorė sako, kad pasirinko šią profesiją, nes tai tarsi buvo nulemta teatrinės bangos, tuo metu buvusios visuomenėje. 23-iojoje mokykloje, kurioje mokėsi, aktorinio meistriškumo studentai pristatydavo savo programas, pašnekovė lankė Valerijos Karalienės dramos būrelį Profsąjungų rūmuose, į Profsąjungų rūmų kalną taip pat kildavo ir žiūrėti Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko spektaklių, todėl sako, stoti į aktorinį buvo natūralus dalykas.

„Teatras mano kartai buvo didžiulė mada. [Kai kuriuos] spektaklius žiūrėdavome po kelioliką kartų. Budinčios mus varydavo: „Jūs į šokius eikit, senmergės liksit, ką gi jūs matot kasdien žiūrėdamos?“ Jos nesuprato mūsų ką mes ten matom“, – sako laureatė.

Pasak aktorės, ji iki šiol nėra nusivylusi šia profesija, nes nėra kitos tokios, kuri leistų tiek daug patirti ir išgyventi skirtingas patirtis. Kita vertus, nėra kitos profesijos, kur dirbdamas gautum tiek daug pastabų.

„Tai – profesija, kur nuolat gauni pastabas. Nežinau kitos darbovietės, kur tiek gautum pastabų, bet tik tada, kai suvoki, kad pastaba tavęs nežeidžia ir nelaužo, o ji kaip tamsiam koridoriuj – šviesa užsidega, ir tu matai kur eiti, – tada viskas tvarkoj, tada profesija tau yra šventė ir laimė, o ne vargas ir savęs laužymas“, – atskleidžia N. Savičenko.

Nacionalinė kultūros ir meno premija N. Savičenko ir dar penkiems laureatams bus įteikta Vasario 16-ąją.