Pereiti į pagrindinį turinį

Nenaudojamos vertybės pasmerktos sunykti?

2020-04-16 14:21
DMN inf.

Lietuvoje išlikusius istorinius pastatus sudėtinga pritaikyti dabarčiai, tačiau nenaudojami statiniai pralaimi dvikovą su laiku. Tokią išvadą daro Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai, apibendrinę naujausius analizės duomenis.

Pavyzdys: tokių nykstančių dvarų, kaip Burbiškių (Raseinių rajone), Lietuvoje yra ne vienas
Pavyzdys: tokių nykstančių dvarų, kaip Burbiškių (Raseinių rajone), Lietuvoje yra ne vienas / lietuvosdvarai.wordpress.com nuotr.

Daugumos būklė nekinta

Apibendrinęs naujausią informaciją, Kultūros paveldo departamentas (KPD) pranešė, kad 2019 m. Kultūros vertybių registre (KVR) buvo 13 565 registriniai objektai. Per praėjusius metus KPD teritoriniai skyriai apžiūrėjo 2 169 registrinius objektus, t.y. 16 proc. Daugiausia pastatų, archeologijos vertingųjų savybių pobūdžio objektų, 349 kapinės, pavieniai kapai ir laidojimo vietos, 97 mažosios architektūros objektai, 27 parkai, šimtai smulkesnių nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų.

Keturiolikoje pernai patikrintų objektų būklė labai pablogėjo, o 145 – nepaliaujamai blogėja. Būklė nepakito 1 677, pagerėjo 198 objektų būklė, žymiai geresnė 52 objektų būklė.

KPD ekspertai konstatavo nekintančią tendenciją: kultūros paveldo objektų aplinka prižiūrima geriau nei patys pastatai.

Pernai apžiūrėti daugiausia tie objektai, kurie buvo stebimi ir 2014 m., t.y. dvarų sodybos ir pavieniai statiniai, todėl, KPD specialistų teigimu, tendencijos fiksuojamos tos pačios. Praradę savo funkcijas dvarų sodybų ūkiniai statiniai yra nenaudojami, veikiami gamtinių sąlygų pamažu nyksta toliau. Dvarų sodybos tvarkomos, restauruojamos, daugiausia tai reprezentaciniai rūmų ar gyvenamieji pastatai.

Reti atvejai, kad visa dvaro sodyba priklausytų vienam savininkui, kuris tinkamai užtikrintų visų dvaro sodybą sudarančių pastatų tinkamą priežiūrą.

Aplinkos būklė geresnė

KPD ekspertai konstatavo nekintančią tendenciją: kultūros paveldo objektų aplinka prižiūrima geriau nei patys pastatai (teritorijos šienaujamos, genėjami krūmai ir pan.), nes tai nereikalauja didelių finansinių sąnaudų, kaip kad statinio fizinės būklės užtikrinimas, ir paprastai tai daroma reguliariai.

Dažniausiai pastebima, kad valdytojai netvarko, neprižiūri aplinkoje esančių želdynų, aplinką netvarkinga, teršia laikydami prie dvarų ūkinių pastatų nenaudojamą žemės ūkio techniką, metalo laužą, statybines atliekas. Viešosios pagarbos objektai savivaldybių daugiausia yra prižiūrimi ir tvarkomi, tačiau pasitaikė atvejų, kai stebėsenos metu fiksuotos nenušienautos kapinės, nesutvarkyta teritorija.

Savivaldybių pateikta statistika leidžia prognozuoti, kad gali daugėti kultūros paveldo statinių, sutvarkytų ES struktūrinių fondų paramos ir valstybės lėšomis. Kultūros paveldo objektų valdytojai aktyviau rengia ir teikia paraiškas. Tačiau dėl sunkiai išsprendžiamų apsaugos, panaudojimo ir pritaikymo problemų sparčiai nyksta buvusios dvarų sodybos, jų pavieniai ūkiniai ir kitos paskirties pastatai bei vienas iš išraiškingiausių Šiaurės Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo segmentų – vėjo malūnai.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis galima daryti išvadas, kad daugumos kultūros paveldo objektų būklė nekito. Bendrai objektų fizinė būklė vertinama trimis balais, išlieka stabili, taip pat ir aplinkos. Pagerėjusi būklė fiksuojama piliakalnių, restauruojamų dvarų sodybų, sutvarkytos palaidojimo ir įamžinimo vietos.

Sąlygos išlikti

Atsižvelgiant į pateiktus stebėsenos apibendrinimus ir prognozavimą, KPD ekspertai daro prielaidas, kad nenaudojami, nepritaikyti, praradę savo funkcijas ir neįveiklinti kultūros paveldo objektai, veikiami gamtinių sąlygų, pamažu nyks toliau, neužkonservuotoms pastatų fragmentų liekanoms gresia sunykimas.

Kultūros paveldo objektus neigiamai veikia ir ta aplinkybė, kad istorinius pastatus pritaikyti dabartinei paskirčiai, nepažeidžiant vertingųjų savybių, nesumažinant jų kultūrinės vertės, yra sudėtinga.

Be to, ne visi kultūros paveldo objektų valdytojai finansiškai nepajėgūs sutvarkyti kultūros paveldo objektus pagal nustatytus reikalavimus, o pretenduoti į valstybės paramą tvarkybai kultūros paveldo objektų, kurie nėra paskelbti valstybės saugomais, valdytojai negali dėl įstatyminių nuostatų.

Laiku nešalinami defektai, todėl nyksta smulkios architektūrinės detalės: stalių gaminiai (raižiniai, langinės), metalo gaminiai (vyriai, rankenos ir pan.). Remontuojant naudojamos pigiausios šiuolaikinės medžiagos taip pat menkina objektų autentiškumą. Kultūros paveldo objektų valdytojų vengimas registruoti savo turtą Nekilnojamojo turto registre, taip siekiant išvengti atsakomybės už valdytojo pareigų neatlikimą, sudaro prielaidas tokių objektų tolimesniam fizinės būklės blogėjimui.

Teigiamai kultūros paveldo objekto būklė pagerėja po atliktų tvarkybos, restauravimo ir objekto pritaikymo darbų. Parengus teritorijų planavimo dokumentus (rajonų savivaldybių bendrieji planai, miestelių bendrieji planai, saugomų teritorijų planai) iš esmės sumažėja pažeidimų kultūros paveldo objektų teritorijose. Be kita ko, kaip pastebi KPD ekspertai, skleidžiant informaciją apie kultūros paveldo objektus, jų teritorijas, viešų elektroninių duomenų bazių diegimas ir tobulinimas mažina kultūros paveldo objektų netyčinio sužalojimo tikimybę.

KPD manymu, išsaugoti kultūros paveldo objektus padeda ir įvairios edukacinės programos, į kurias įtraukiami artimiausi gyventojai. Jie siūlo kultūros paveldo, kaip mokamosios priemonės pažinimą, įtraukti į įvairių mokyklose dėstomų dalykų programas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų