Rugsėjo 9-ąją po sunkios ligos Vilniuje mirė žinomas Lietuvos kino režisierius, scenaristas Arūnas Žebriūnas. Kino meistrui buvo 83-eji.

Įnešė daug naujovių

„Velnio nuotaka“, „Riešutų duona“, „Turtuolis vargšas...“, „Kelionė į rojų“, "Gražuolė", "Paskutinė atostogų diena", "Seklio Kalio nuotykiai" – tai filmai, kuriuos sukūrė A.Žebriūnas ir kuriuos matė ne viena Lietuvos žiūrovų karta.

Ne vieną naujovę A.Žebriūnas įnešė į Lietuvos kiną. Tai - vienintelis lietuvių režisierius, sukūręs tiek daug filmų vaikams ir apie vaikus. Juose daug filosofinių apmąstymų apie gėrį ir blogį, apie svajones. Režisierius kūrė šviesų ir poetišką kiną.

Taip pat A.Žebriūnas – iki šiol pirmas ir vienintelis lietuvių režisierius, sukūręs kino filmą-miuziklą. Tai – „Velnio nuotaka“ pagal Viačeslavo Ganelino muziką. Savo vertės aktualumo ši juosta nėra praradusi iki šiol.

Kovojo dėl aktorių ateities

Aktorė Nelė Savičenko, atlikusi pagrindinį vaidmenį A.Žebriūno keturių serijų televizijos filme „Turtuolis vargšas...“, kurį jis suko tuometės centrinės televizijos užsakymu, sakė, jog tas darbas – ryškiausias jos prisiminimas. Tai buvo pats pirmas jaunos aktorės filmas, kur jai buvo patikėtas pagrindinis vaidmuo. O režisierius – žinomas, patyręs kino meistras, autoritetas.
„Aikštelėje A.Žebriūnas buvo kaip psichologas – ir reiklus, ir švelnus, dalijosi savo patirtimi ir išmintimi. Ir man, ir Sauliui Balandžiui, ir Liubomirui Laucevičiui, kurie filmavomės tame seriale, jis linkėjo tiktai sėkmės. Man atrodo, kad tuo filmu mums buvo atidaryti vartai į kitas kino studijas, nes filmas turėjo didžiulį pasisekimą. Žinau, kad su Maskva jam teko pakovoti dėl mūsų – jaunų aktorių“, - prisiminė N.Savičenko.

Architekto duonos neragavo

A.Žebriūnas gimė 1930 m. rugpjūčio 8 d. Kaune. 1955 m. tuomečiame Dailės institute baigęs architektūrą, gavo paskyrimą dirbti dailininku Lietuvos kino studijoje. Jau tada jis stebėjosi, kodėl tiek daug prastų scenarijų. Kad nereikėtų šlovinti sovietinės sistemos ir komunistų partijos veikėjų, režisierius kūrė filmus vaikams. Tačiau juos vadino filmais suaugusiems apie vaikus.

Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, kino menininkas aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.

Per gyvenimą A.Žebriūnas pelnė daugybę apdovanojimų. 1965 m. tarptautiniame Lokarno (Šveicarija) filmų festivalyje laimėjo specialų žiuri prizą už kino filmą „Paskutinė atostogų diena“. 2010 m. režisierius buvo apdovanotas „Auksinės gervės“ statulėle už nuopelnus Lietuvos kinui. 2011 m. A.Žebriūnui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Vyro ir tėvo neteko žmona – dainininkė Giedrė Kaukaitė bei dukterys – altininkė Ūla Ulijona Žebriūnaitė ir Monika Žebriūnaitė-Edgar.

"Lietuva neteko kino klasiko, atsidavusio ir jautraus menininko, ištikimo valstybės piliečio, savo juostomis prisidėjusio prie lietuviško kino mokyklos kūrimo. A.Žebriūnas mūsų atmintyje išliks kaip profesionalas, tapęs pavyzdžiu ne vienai kino kūrėjų kartai", – teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuva neteko vieno iškiliausių kino režisierių, su kurio darbais užaugo ne viena mūsų šalies karta.

" Jo nuopelnai Lietuvos kinui, darbai, su kuriais užaugo ne viena karta, liks visų Jį pažinojusių ir su Juo kūrusių atmintyje", – sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.

"Už kūrybinius ieškojimus, režisūrinio meistriškumo savitumą, aukščiausių humanistinių vertybių puoselėjimą šis neeilinis žmogus pelnė ne vieną garbingą apdovanojimą įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. Jo nuopelnai mūsų šalies kinui ir visai kultūrai – ypatingi", – pabrėžė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.