Nieko nestebina tai, kad „Oskaro“ nominacija didina filmo pajamas kino teatruose ir skatina DVD pardavimus. Tačiau medalis turi ir kitą pusę.

Išaugus susidomėjimui šiais filmais, smarkiai šoktelėja ir nelegalūs parsisiuntimai, rašo theglobeandmail.com. Kaip skelbia „Variety“, praėjus savaitei po „Oskarų“ nominantų paskelbimo sausio 25 dieną, visame pasaulyje kas dieną buvo parsisiunčiama 34 proc. daugiau juostos „Tikras išbandymas“ nelegalių kopijų. Filmo „Kovotojas“ piratavimo mastai išaugo 23 proc., „Juodosios gulbės“ – 6 proc. Šiuos duomenimis pateikė su piratavimu kovojanti bendrovė „Peer Media Technologies“.

Kokie yra filmų piratavimo mastai? Amerikos kino pramonės asociacija (Motion Picture Association of America – MPAA), lobistinė grupė, atstovaujanti didžiausioms kino studijoms, teigia, kad jos narės per metus dėl nelegalių filmų kopijų platinimo praranda 25 mlrd. dolerių. Palyginimui, per rekordiškai sėkmingus 2010 metus kino pramonė uždirbo 21,8 mlrd. dolerių.

Tačiau MPAA pateikiamais piratavimo skaičiais abejota jau praeityje, o jų reikšmę galima interpretuoti įvairiai. Ne kiekvienas, kuris pavagia filmą, esant kitoms aplinkybėms už jį sumokėtų. Tačiau DVD pardavimai krito žemyn: 2006 metais uždirbta rekordiškai daug – 20,2 mlrd. dolerių, o pernai – 14 mlrd., o dėl to, atrodytų, būtų galima kaltinti nelegalų filmų platinimą.

Labiausiai interneto piratus viliojo „Oskarams“ nominuotas filmas „Pradžia“. Nuo jo premjeros kino teatruose praėjusių metų liepos 16 dieną, jis jau parsisiųstas 17 mln. kartų. Paskui jį žengia „Socialinis tinklas“ – 5,6 mln. parsisiuntimų nuo spalio 1 dienos premjeros. Abiem atvejais labiausiai pasidarbavo Italijos interneto piratai. Juosta „Karaliaus kalba“, kuri DVD formatu dar neišleista, jau parsisiųsta 1,2 mln. kartų, o didžiausi prasižengėliai čia – britai.

Tinklaraščio Waxy.org autorius Andy Baio surinko duomenis apie „Oskarams“ nominuotų filmų piratavimo mastus nuo pat 2003 metų. Jis taip pat informaciją surūšiavo pagal šaltinį: kai filmo kopija anksčiau laiko „nutekinama“ gamybos procese, kai filmai kameromis įrašinėjami kino teatruose, peržiūrimi už tai mokant, pavyzdžiui, viešbučio kambariuose, nuomojant DVD, taip pat kai filmo kopijas gauna apdovanojimams filmus nominuojantys akademijos, gildijos ar kritikų grupių nariai.

Kaip rodo A. Baio tyrimas, 38 proc. „Oskarams“ nominuotų filmų internete atsiranda būtent iš pastarųjų kopijų. Įtraukus ir filmų DVD, kuriuos galima išsinuomoti, kai paaiškėja pretendentai į „Oskarus“, 68 proc. visų juostų jau galima nelegaliai parsisiųsti internete. Pavyzdžiui, filmas „Triušio urvas“ buvo nutekintas likus 8 dienoms iki jo premjeros kino teatruose.

Kai MPAA viešai smerkia piratavimą ir ieško nelegalių kopijų šaltinių, kai kurie prodiuseriai žengė dar toliau. Praėjusiais metais filmo „Išminuotojų būrys“ kūrėjai pasamdė teisininkų bendrovę, kuri kreipėsi į interneto tiekėjus, reikalaudama pateikti tūkstančių žmonių, nelegaliai parsisiuntusių filmą, pavardes. Atsakovų, kurių skaičius vis dar auga, reikalaujama sumokėti 1,5–2,9 tūkst. dolerių, nes priešingu atveju, bylai pasiekus teismą, gali tekti mokėti dar daugiau.

Toks sprendimas gali pasirodyti buvęs naudingas: „Išminuotojų būrys“ Jungtinėse Valstijose uždirbo tik 17 mln. dolerių, tačiau juostai sulaukus pripažinimo „Oskaruose“, iš 1,8 mln. parduotų filmo DVD kopijų uždirbta dar 32 mln. Prodiuseriai skaičiuoja, kad filmas nelegaliai parsisiųstas 7 mln. kartų.

Tuo metu kovodama su piratavimu filmų studija „Fox“ Kino aktorių gildijos nariams sudarė galimybę per 24 valandas naudojant „iTunes“ parsisiųsti tris nominuotus filmus – „127 valandas“, „Juodąją gulbę“ ir „Conviction“.

Tačiau, kaip pastebėjo programišiai, toks sprendimas turi akivaizdų trūkumą, mat visai nesudėtinga priešais kompiuterio ekraną pasistatyti vaizdo kamerą.