„Jungtinė Karalystė rengs „#Eurovision 2023“, – sakoma organizatorių „Twitter“ žinutėje.

Ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ praėjusį mėnesį laimėjo dainų konkursą, o pagal taisykles šalis nugalėtoja turėtų surengti kitų metų renginį. Tačiau praeitą mėnesį „Eurovizijos“ organizatoriai patvirtino, kad 2023 metais dainų konkursas negali būti surengtas Ukrainoje dėl Rusijos sukelto karo, nepaisant Kyjivo protestų.

Per šių metų renginį Britanija liko antra, todėl Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pradėjo derybas su britų visuomeniniu transliuotoju BBC.

JK pirmadienį patvirtino, kad nenoriai perims šią pareigą iš Ukrainos.

Ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) atstovas sakė, jog vyriausybės vadovas „tvirtai troško“, kad 67-ąją „Euroviziją“ organizuotų Ukraina, todėl „giliai apgailestauja“, kad tokia galimybė buvo pripažinta neįmanoma.

Kol kas neaišku, kuriame mieste vyks renginys, bet susidomėjimą jau yra išreiškę Glazgas ir Mančesteris, sakoma BBC pranešime.

„Esame nepaprastai dėkingi, kad BBC sutiko surengti 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą JK“, –  sakė šio renginio vykdomasis direktorius Martinas Oesterdahlis (Martinas Esterdalis).

„BBC anksčiau keturiskart perėmė organizavimo pareigas iš kitų laimėjusių šalių. Tęsiant šią solidarumo tradiciją, žinome, kad kitų metų konkursas bus vieno labiausiai patyrusių Europos visuomeninių transliuotojų kūrybingumo ir talento vitrina, tuo pačiu užtikrinant, kad šių metų laimėtojai, Ukraina, būtų pagerbti ir atstovaujami per visą renginį“, – pridūrė jis.

Ukraina, kaip praeitų metų konkursą laimėjusi šalis, automatiškai pateks į kitų metų „Eurovizijos“ didįjį finalą kartu su vadinamojo „Didžiojo penketo“ šalimis, labiausiai finansiškai prisidedančiomis prie šio renginio organizavimo – Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtine Karalyste.

Kyjivas sveikina JK sprendimą „Ukrainos vardu“ surengti „Euroviziją“

„Gavome patikinimų (...) kad jie surengs „Euroviziją“ (...) itin stipriai integruodami Ukrainos kontekstą ir vedėjus“, – feisbuke sakė Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka ir pridūrė, kad toks sprendimas priimtas po „keleto konsultacijų ratų“.

„Supranta nusivylimą“

Birželio 17-ąją EBU paskelbė, kad karo nuniokota Ukraina negalės surengti kitų metų konkurso. Šis pareiškimas nuliūdino konkurso gerbėjus visame žemyne, o Ukrainos vyriausybė paragino EBU atšaukti savo sprendimą.

„EBU visiškai supranta nusivylimą, kurį sukėlė pranešimas, kad 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursas negalės būti surengtas Ukrainoje, šių metų šalyje nugalėtojoje“, – sakoma tuo metu paskelbtame sąjungos pareiškime.

„Sprendimą lėmė EBU atsakomybė užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos visų dirbančiųjų ir dalyvaujančiųjų renginyje, kurio planavimas turi būti pradėtas nedelsiant, saugumui garantuoti“, – paaiškino ji.

EBU teigė, kad darbui „Eurovizijoje“ paprastai akredituojama daugiau nei 10 000 žmonių, įskaitant filmavimo komandos narius, kitus darbuotojus ir žurnalistus.

„Tikimasi, kad į renginį atvyks dar 30 000 gerbėjų iš viso pasaulio. Jų gerovė yra mūsų pagrindinis rūpestis“, – teigiama pranešime.

Didelė masinių aukų rizika

Gegužės 15 dieną Turine vykusiame „Eurovizijos“ finale „Kalush Orchestra“ triumfavo nacionalinių teisėjų komisijų ir žiūrovų balsų dėka. Europiečiai taip pademonstravo savo solidarumą su Ukraina Rusijos invazijos akivaizdoje.

EBU teigė, kad „Eurovizijos“ taisyklėse aiškiai nurodyta, kad renginys gali būti perkeltas susiklosčius tokioms situacijoms kaip vykstantis karas.

Sąjunga nurodė, kad šį sprendimą lėmė didelis atakų iš oro pavojus ir didelė masinių aukų rizika, be to, jos teigimu, dėl karo delegacijos ir dalyviai gali nenorėti vykti į Ukrainą.

Kalbant apie galimybę konkursą surengti kurioje nors pasienio vietovėje Ukrainoje, siūlomų vietų specifikacija ir aplinkinės infrastruktūros trūkumas neatitinka „Eurovizijos“ poreikių, tvirtina EBU.

„Visa tai prisideda prie bendro EBU vertinimo, kad, kalbant apie saugumo ir veiklos garantijas, renginio surengimui būtini reikalavimai nėra įvykdyti“, – sakoma jos pranešime.

1950 metais Ženevoje įkurta EBU yra didžiausias pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas. Jam priklauso 112 organizacijų narių 56 šalyse ir 31 asocijuota narė Azijoje, Afrikoje ir Amerikose.