Režisierius Matthijs Van Heijningen Jr., rinkdamasis, kaip debiutuoti kino pasaulyje, nebuvo kuklus.

Ilgametražių filmų kūrimo karjeros pradžiai vyras pasirinko į kino teatrus grąžinti žymųjį Johno Carpenterio „Padarą“, kuris didžiuosiuose ekranuose pasirodė 1982-aisiais ir dėl savo neblėstančio populiarumo buvo įtrauktas į siaubo filmų klasikos sąrašus. Studijai „Universal Pictures“ pareiškęs, kad nori kurti šios legendinės juostos priešistorę, režisierius pateikė ir dvi savo sąlygas.

„Pagalvojau, kad neturiu ko prarasti, nes esu naujas šioje srityje, todėl galėjau sau leisti pabūti įžuliam ir studijai pateikti du reikalavimus. Taigi, buvau drąsus tol, kol įėjau į kabinetą. Padėjęs surašytas savo sąlygas ant stalo supratau, kad greičiausiai būsiu iškart atleistas dėl įžūlumo. Paprašiau, kad filme Norvegijos mokslininkus vaidintų tikri norvegai ir kad patį Padarą leistų kurti ne specialiųjų efektų profesionalams, o lėlininkams. Norėjau, kad jis išties būtų realus“, - pasakoja Matthijs Van Heijningen Jr.

„Universal Pictures“ sutiko su sąlygomis ir filmą režisuoti drąsiai patikėjo 15 metų patirtį kino versle turinčiam olandų režisieriui. Nors tai pirmasis jo karjeroje pilnametražis filmas, vyras vadovus sužavėjo savo žiniomis apie legendinį „Padarą“ ir neslepia, kad šį filmą žiūrėjo mažiausiai šimtą kartų.

„Mane žavi tai, kaip J.Carpenteris kūrė veikėjus ir tai, kaip jis sugeba sukelti paranoją, juntama kiekvieną akimirką. Būtent dėl to “Padaras„ yra vienas mėgiamiausių mano visų laikų juostų“, - sako režisierius, pirmą kartą šį siaubo filmą pamatęs būdamas septyniolikos.

Turėdamas tik tris mėnesius filmavimų pasiruošimui, vyras neabejoja, kad jam pravertė patirtis reklamoje, kuomet reikia daug improvizacijos, didelės koncentracijos ir greitų rezultatų.

Mistinis siaubo trileris „Padaras“, kuris kino teatruose pasirodo jau šį savaitgalį, pasakoja apie tai, kas vyko likus porai dienų iki taip profesionaliai ir nepamirštamai J. Carpenterio papasakotos istorijos.

Archeologinius tyrimus vykdantys Norvegijos mokslininkai šaltoje Antarktidoje atranda ledo sluoksniuose įstrigusį gigantišką nežemiškos kilmės objektą. Nieko panašaus iki tol neregėję jie nusprendžia, jog atrastasis objektas yra prieš daugybę metų Žemėje paslaptingai nusileidęs ir sunkiai prieinamuose sniegynuose amžiams užšalęs kosminis laivas.

Ėmę ieškoti jį pilotavusios įgulos liekanų mokslininkai netoliese randa ir lede įšalusį nežemiškos kilmės padarą. Parsivežę į mokslinę stotį, tiriamojo eksperimento metu jie prižadina paslaptingąjį padarą, kurio gyvybė, atrodė, jau seniai buvo užgęsusi. Iš ledinio kalėjimo išsilaisvinęs padaras pasirodo esąs tobulas blogis, galintis įsikūnyti į bet kurį gyvą organizmą.