Dėl teisės kandidatuoti į prestižinį apdovanojimą geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje varžėsi 5 pretendentai: 3 dokumentiniai ir 2 vaidybiniai filmai. Tai: „Močiute, Guten Tag!“ (rež. Jūratė Samulionytė, Vilma Samulionytė, 2017 m.), „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis, 2017 m.), „Pelėdų kalnas“ (rež. Audrius Juzėnas, 2018 m.), „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila, 2018 m.), „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė, 2017 m.).

Filmas laureatas – vienas sėkmingiausių šių metų lietuviškų filmų: ne tik aktyviai rodomas užsienio kino festivaliuose, renkantis tarptautinius apdovanojimus, bet ir įvertintas nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ kaip geriausias dokumentinis filmas. Garso takelį filmui sukūręs kompozitorius Alberto Lucendo apdovanotas už geriausią kompozitoriaus darbą. Taip pat filmas pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą.

Dokumentika „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių varžybų pasaulyje – „Giro d'Italia“, kuriose vienas svarbiausių vaidmenų tenka dviratininkams, vadinamiems „gregory“, pasiruošusiems iškęsti pačius sunkiausius iššūkius dėl savo komandos lyderio pergalės. Filme žiūrovai mato prestižinių lenktynių užkulisius, kurių jokiam kino režisieriui nebuvo leista filmuoti net 40 metų.

Beveik 8-erius metus režisieriaus A. Matelio kurtas filmas – didžiausias bendros gamybos Europoje kino projektas, kurio gamyboje dalyvavo net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija/Jungtinė Karalystė, Latvija, Ispanija ir Belgija. Filmo gamybą parėmė Lietuvos kino centras.

„Ne vienerius metus Italijoje kurtas Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasakoja apie tuos, kurie visada lieka „už kadro“ – dviratininkus, padedančius kitiems siekti apdovanojimų ir rekordų. Tačiau jo ištarmė daug gilesnė. Tai filmas apie daug fizinių bei dvasinių pastangų reikalaujantį sportą, bet kartu ir filosofinis gyvenimo prasmės, pasiaukojimo, ištikimybės sau apmąstymas. „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – ir aukšto lietuvių kinematografijos profesionalumo liudijimas. Filmas pasižymi puikiu operatorių darbu, tiksliu montažu, įsimenančiu garso takeliu. Sulaukęs aukščiausių ne vieno tarptautinio kino festivalio apdovanojimų bei žiūrovų simpatijų, Arūno Matelio filmas tinkamai reprezentuos lietuvių kiną ir JAV kino akademijos apdovanojimuose“, – pranešime cituojama Lietuvos „Oskaro“ atrankos komisijos pirmininkė kino kritikė Živilė Pipinytė.

Sprendimą dėl Lietuvos kandidato slaptu balsavimu priėmė Lietuvos „Oskaro“ atrankos komisija. Ją šiemet sudarė kino kritikė Ž. Pipinytė (komisijos pirmininkė), režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė, prodiuserė Uljana Kim, režisierius Linas Mikuta, animacinio kino kūrėjas ir prodiuseris Valentas Aškinis bei kino kritikė Santa Lingevičiūtė. Pretendento į „Oskarą“ rinkimų atranką organizavo Lietuvos kino centras.

Pirmieji Lietuvos pretendento į kandidatą „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje rinkimai įvyko 2006 m. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo Šarūno Barto kino juosta „Šerkšnas“.

Iki JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ premijų įteikimo 91-osios ceremonijos filmo laukia keli svarbūs atrankos etapai, primenama Lietuvos kino centro pranešime. Sausio mėnesį pirmuoju slaptu balsavimu užsienio šalių filmus vertinančių Akademijos komitetų nariai rinks geriausiųjų devintuką, antruoju balsavimu bus tvirtinamas finalinis penketas, kuris bus nominuotas ir realiai pretenduos į „Oskarą“ už geriausią filmą užsienio kalba.

JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ premijų įteikimo 91-oji ceremonija numatyta 2019 m. vasario 24 d.