Paskutinė vakarienė ir abstrakcijos Pereiti į pagrindinį turinį

Paskutinė vakarienė ir abstrakcijos

2008-06-13 09:00
Paskutinė vakarienė ir abstrakcijos
Paskutinė vakarienė ir abstrakcijos

Ga­le­ri­jo­je „Me­no par­kas" eks­po­nuo­ja­ma olan­dų me­ni­nin­kės Ma­ria­nos van der Zwaan ins­ta­lia­ci­ja „Pas­ku­ti­nė va­ka­rie­nė". Ins­ta­lia­ci­ja uži­ma vi­są ga­le­ri­jos ant­ro­jo aukš­to pa­ro­doms skir­tą erd­vę. Di­džiu­lį ryš­kiai rau­do­nos spal­vos au­dek­lu ap­deng­tą sta­lą su­pa try­li­ka ne­stan­dar­ti­nės ova­lo for­mos ta­py­bos dar­bų.

Jė­zaus Kris­taus ir 12 apaš­ta­lų vie­tas Pa­sku­ti­nės va­ka­rie­nės imi­ta­ci­jo­je užė­mu­siuo­se pa­veiks­luo­se - blyš­kus mo­ters kū­nas, kont­ras­tuo­jan­tis su ryš­kiai rau­do­na jos dra­bu­žio ir au­dek­lo spal­va. Iš mo­ters ges­tų ar ran­ko­se lai­ko­mų ob­jek­tų ne­sun­kiai at­pa­žįs­ta­mi re­li­gi­niai sim­bo­liai: ran­kos su­dė­tos kaip lai­mi­nan­čio Kris­taus sta­čia­ti­kių iko­no­se, lai­kan­čios žy­diš­ką žva­ki­dę - me­no­rą, ki­tur - lo­to­so žie­dą, ro­žinį ar sprog­me­nis. Akių kon­tak­to su šio­mis mo­te­ri­mis ne­bus - ins­ta­lia­ci­jo­je vaiz­duo­ja­mi be­vei­džiai mo­ters kū­no frag­men­tai.

„Iš­ti­sus de­šimt­me­čius re­li­gi­jos nau­do­ja­mos kaip inst­ru­men­tas, kad pa­tei­sin­tų smur­tą, val­džią ir įta­ką. Dau­ge­lis to­kių min­čių yra pa­grįs­tos šimt­me­čių se­nu­mo tra­di­ci­jo­mis, kur disk­ri­mi­na­ci­ja ir mo­ters neį­ver­ti­ni­mas, de­ja, vis dar vai­di­na svar­bų vaid­me­nį šian­die­nė­je vi­suo­me­nė­je", - įsi­ti­ki­nu­si M. van der Zwaan, ban­dan­ti žvelg­ti į mo­te­rį vy­ro žvilgs­niu.
Ga­le­ri­jo­je vei­kia ir tarp­tau­ti­nę me­ni­nin­kų kom­pa­ni­ją su­vie­ni­ju­si pa­ro­da vo­kiš­ku pa­va­di­ni­mu „Geo­met­risch-Konk­ret-X". Gru­pi­nė­je pa­ro­do­je - Vo­kie­ti­jos, Olan­di­jos, Pran­cū­zi­jos ir Lie­tu­vos me­ni­nin­kų dar­bai. Pie­ši­niuo­se, ta­py­bos ir skulp­tū­ros dar­buo­se do­mi­nuo­ja geo­met­ri­nės abst­rak­ci­jos, jų tą­sa ir trans­for­ma­ci­jos. Pa­ro­da, rem­da­ma­si tra­di­ci­niu geo­met­ri­nės abst­rak­ci­jos su­pra­ti­mu, pri­me­na apie har­mo­ni­ją ir sai­ką. „Abst­rak­ci­jos, li­ni­jos - dau­giau vo­kie­čių vaiz­duo­ja­ma­jam me­nui bū­din­gi bruo­žai. Vo­kie­čiai nuo po­ka­rio lai­kų tai įsi­my­lė­ję", - pa­ste­bė­jo ga­le­ri­jos ku­ra­to­rė Vir­gi­ni­ja Vit­kie­nė.

„Geo­met­risch-Konk­ret-X" pro­jek­te da­ly­vau­jan­čio kau­nie­čio me­ni­nin­ko An­ta­no Ob­cars­ko ta­py­bo­je - ma­te­ma­tiš­ka mo­noch­ro­mi­ja ir li­ni­jos, iš ku­rių kar­to­ji­mo iš­ny­ra sla­pu­kau­jan­čios krei­vės, tie­sės ir net pi­ra­mi­dės.

Pa­ro­da jau vy­ko Vo­kie­ti­jo­je ir Olan­di­jo­je. Į Lie­tu­vą ji at­ke­lia­vo kiek pa­ki­tu­si: ga­le­ri­jos sa­lei pa­rink­ti ma­žes­nio for­ma­to ta­py­bos ir skulp­tū­ros dar­bai.
Abi pa­ro­dos „Me­no par­ko" ga­le­ri­jo­je veiks iki bir­že­lio 30 die­nos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų