Sakoma, kad įsižiūrėjus į akmeningą sodą galima išvysti visą liūtų įvairovę: riaumojančius, miegančius, žaidžiančius ar kovojančius. Sodą XIV amžiuje įkūrė budistų vienuoliai vyresniajam vienuoliui atminti.

10 tūkstančių metrų ploto kraštovaizdžio kūrinys išgarsėjo būtent dėl čia suformuotų gausių akmenų kompozicijų. Manoma, kad dauguma jų atvežti iš Taihu ežero – tokie, kokius nugludino gamta, o žmogus jų papildomai nepadorojęs, tik suradęs jiems sode tinkamas vietas.

Ankstyvaisiais metais sodas buvo budistų centru, dažnai tapdavo įkvėpimo bei darbo vieta dailininkams bei kaligrafams. Vėliau ne kartą keitėsi sodo savininkai, taip pat ir pavadinimai, keliskart sodas apleistas ir vėl prikeltas. Čia mėgdavo lankytis ir imperatoriai, venas jų šį sodą pavadino tikruoju malonumu. Nuo 1949  m. sodas priklauso Kinijos liaudies respublikai, o 1954-aisiais atidarytas lankytojams.

Išsamiau – Ievos Žigaitės reportaže.