Prancūzijoje vyko 43-iasis pasaulio sraigių lenktynių čempionatas. Greičiausios gavo kelialapius į kitų metų lenktynes. Tos, kurioms nepasisekė pateko į puodą.

Iš visų švenčių, kurios kasmet rengiamos mažame Prancūzijos miestelyje, ši neįprasčiausia. Lenktynines sraiges žmonės atsineša iš sodų, arba, sumokėję dalyvio mokestį, gali išsirinkti iš organizatorių turimų moliuskų.

Visos dalyvės, kurių kiautus puošia lenktynių numeris arba yra nudažytos tam tikra spalva, padedamos stalo viduryje ant raudono apskritimo. Pirmosios penkiolika, kurios pasiekia stalo kraštą, keliauja į kitą etapą. O didžiajame finale paaiškėja pačios greičiausios pasaulio sraigės.

Sraigės, kurioms pavyksta užlipti ant nugalėtojų pakylos, gauna kelialapį į kitų metų čempionatą, tos, kurioms nepasisekė, deja, – tiesiai į puodą.

„Buvome įpratę rengti sraigių šventes ir jas valgyti. Vieną dieną mums kilo sraigių lenktynių idėja – tada tai buvo tik kvaila idėja ir nieko daugiau. Tai nebuvo iš anksto apmąstyta“, – sako Lagardero meras Patrickas Dubosas.

Kasmetinėje šventėje išverdama apie 170 prancūzų taip mėgstamų sraigių.

„Tai nuostabu. Norime tai turėti ir Didžioji Britanija. Mes turėsime sraigių lenktynes. Mes tai eksportuosime“, – sakė šventėje dalyvavusi britė.

Tačiau,neaišku, ar už Prancūzijos ribų renginys būtų populiarus, nes sraiges valgyti iš tiesų mėgsta ne visi. Tikriausiai šventės perkėlimas į kitą šalį vyktų įprastu sraigės žingsniu.