Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį žengė žingsnį į tolimą praeitį – net 36 tūkstančius metų, aplankęs vėsų urvą ir jo prietemoje grožėdamasis seniausiais žinomais žmogaus piešiniais medžio anglimi – lokių, raganosių, panterų atvaizdais, rankos atspaudu.

Tiesa, prezidentui nereikėjo lįsti į požemius, nes žemės paviršiuje prancūzai pagamino, milimetras po milimetro, tikslią griežtai saugomo Šovė grotu vadinamo urvo kopiją. Tikrąjį urvą grupė speleologų atsitiktinai aptiko 1994 metais ir rado jame šimtus priešistorinių mūsų protėvių piešinių.

Susidaręs giliai stačioje kalkakmenio atodangoje virš vingiuojančios Ardešo upės, urvas yra neprieinamas visuomenei, siekiant jį išsaugoti. Todėl mokslininkai ir menininkai kelerius metus plušėjo, kol sukūrė 55 mln. eurų kainavusią urvo kopiją, kurioje atgaminti net stalaktitai ir stalagmitai, kurių gausi tikrajame urve.

Milžiniška urvo reprodukcija, kuri iš oro atrodo kaip lokio letena, stūkso ant prabangios kalvos netoli Valjon Pon d'Arko miestelio, vos už vieno kilometro nuo tikrojo urvo, kuris nuo parėjusių metų priklauso UNESCO pasaulio paveldui.

F.Hollande'as vingiuojančiu taku muziejaus viduje vaikščiojo apie valandą ir paskui karštai dalijosi įspūdžiais.

„Štai kur žmogus išrado tapybą... Čia, kur yra vienintelis delno atspaudas, jie išrado autoportretus ... Kai jie žaidė su šešėliais ir šviesa, jie išrado kiną“, – kalbėjo prezidentas.

„Aš apie tai pasakosiu nesustodamas visur, kur tik nuvažiuosiu pasaulyje. Jūs norite sužinoti iš kur kilote? Ateikite į Pon d'Arko urvą, pataikysite kaip tik ten“, – sakė F.Hollande'as.