Jau dešimtą kartą LRT televizija skaitytojus kviečia išrinkti Metų knygas keturiose kategorijose: knygos suaugusiems, poezijos, paauglių ir vaikų.

Ekspertų komisijos iš viso atrinko dvidešimt knygų, po penkias kiekvienoje kategorijoje. Akcijoje dalyvaujančios knygos – parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2013 m. rugsėjo 1 dienos iki 2014 m. rugpjūčio 31 dienos.

Knygų suaugusiems ir poezijos knygų penketukus šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatai ir kritikai: rašytojas Andrius Jakučiūnas, poetai, vertėjai ir kritikai Marius Burokas, Laimantas Jonušys ir Aušra Kaziliūnaitė.

Knygų suaugusiems penketukas

Aškinytė, Rasa. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ („Vaga“). Autorė iš tikrųjų pasakoja apie žmogų, „kuriam nieko nereikėjo“. Tai yra tam tikra provokacija – skatinimas pažvelgti ne į tai, kas kasdien rūpi visuomenei ir žiniasklaidai, o pateikti atvirkštinį vaizdą: iš nuo pasaulio atitrūkusios asmenybės požiūrio taško. Čia pristatomas tarsi postmodernistinis „žmogus be savybių“.

Granauskas, Romualdas. „Trečias gyvenimas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Apysakoje „Trečias gyvenimas“ rašytojas išraiškingai pasakoja apie savo vaikystę ir paauglystę, labai įvairiai nuspalvintas skurdžios buities, turtingos gamtos, aistros skaityti ir pokario pasipriešinimo bei priespaudos šešėlių. Eseistinėje knygos dalyje, „Žodžio paglostymas“, žodžio meistras su susirūpinimu, bet taip pat su sąmoju ir šmaikščiais pasakojimais byloja apie mūsų kalbą.

Melnikas, Jaroslavas. „Maša, arba Postfašizmas“ („Alma littera“). Distopinis romanas mus nukelia į tolimą ateitį ir pasakoja apie visuomenę, kurioje dalis žmonijos laikoma gyvuliais. Jie atlieka juodžiausius darbus ir yra pjaunami mėsai. Nors knyga keliais pjūviais atskleidžia fiktyvią ateities viziją, tačiau ji skaitytoją skatina susimąstyti ar ši ateitis iš tiesų nėra besimaskuojanti nūdiena. Sklandus, griežtas ir žiaurus pasakojimas preciziškai tiksliai apnuogina juodžiausius žmogaus sielos užkaborius.

Pukytė, Paulina. „Bedalis ir labdarys“ („Apostrofa“). P. Pukytės „Bedalis ir labdarys“ sudaryta, galima sakyt, vien iš dialogų, besimezgančių valstybės įstaigose, oro uostuose, virtualioje erdvėje. Įvairiažanriai tekstai susijungia į žmonių tarpusavio santykių istoriją, kurioje dominuoja nesusikalbėjimo tema.

Žagrakalytė, Agnė. „Eigulio duktė: byla F 117“ („Tyto alba“). Ko gero, įspūdingiausia giminės saga lietuvių literatūroje: ilga, paini, aprėpianti ir istorijos lūžius, ir veikėjų gyvenimo vingius. Išradingai panaudota archyvinė dokumentinė medžiaga romanui suteikia autentikos. Personažai išraiškingi ir gyvi, o ilga, įvairius laikus ir vietas apimanti istorija papasakota nuosekliai, gražiai ir įtikinamai.

Poezijos knygų penketukas

Gailius, Antanas. „Penkiapėdžio sugrįžimas“ („Apostrofa“). Šioje knygoje Antanas Gailius, demonstruodamas subtilų poetinio žodžio meną, atsigręžia į klasikines formas. Psalmės, sonetai reikalauja disciplinuoto eiliavimo, bet poetui netrukdo, o padeda išplėtoti įspūdingą temų įvairovę, įsigilinti į būties atšvaitus kasdienybėje.

Kazlauskaitė, Giedrė. „Meninos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). G. Kazlauskaitės poezija išsiskiria iš lietuvių poezijos lauko savitu ir subtiliu kultūrinio konteksto, švelnios autoironijos, buitinių detalių ir intymios intonacijos deriniu. Labiausiai „Meninose“ paperka stoiškumas, drąsa būti savimi, apmąstymai apie tikėjimą ir literatūrą.

Nastaravičius, Mindaugas. „Mo“ („Tyto alba“). M. Nastaravičiaus „Mo“ yra ne tik bandymas struktūruoti patirtį bei atmintį, bet ir savotiškas paminklas vadinamajam tuteišių kraštui. Keliolika kilometrų nuo sostinės nutolęs Marijampolis, iš kur poetas kilęs, šioje knygoje tvyro kaip ribinė situacija, kurioje tampa įmanoma universalizuoti vaikystės patirtis, neretai suteikiant joms filosofinę dimensiją, ir permąstyti santykį su tėvu.

Navakas, Kęstutis. „100 du“ („Apostrofa“). Poezijos knyga, kurioje nenuginčijamai susitinka meistrystė ir talentas. Turinys ir forma susipina ir sudaro nedalomą visumą. Elegantiškas žodžių tekėjimas, intelektualinių nuorodų ir aliuzijų užtvankos, gyvo poetinio virsmo verpetai – visa tai ko gali norėti geros šiuolaikinės poezijos ištroškęs skaitytojas.

Stankus, Vytautas. „Iš veidrodžio, už“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). V. Stankus – atspindžio, užuominos, ribinės būsenos, abejonės poetas. Jo eilėraščiai – taupūs, santūrūs. Tai šiaurietiškas, vėjo perpučiamas, tamsus bliuzas.

Knygas vaikams ir paaugliams šiemet rinko ekspertų komisija, atstovaujanti įvairioms su literatūra, jos ugdymu, sklaida ir vertinimu susijusioms sritims: vaikų literatūros kritikas Kęstutis Urba, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, literatūros kritikė Emilija Visockaitė, vaikų literatūros specialistės – Inga Mitunevičiūtė, Danguolė Šakavičiūtė.

Knygų paaugliams penketukas

Grigaliūnienė, Danutė. „Kažkas ne taip“ („Printėja“). Šiuolaikinę realybę atspindinti, ir moraliniu, ir socialiniu požiūriu aktuali apysaka, kurioje vaizduojami paaugliai mokykloje, šeimoje ir mažo miestelio bendruomenėje.

Račickas, Vytautas. „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ („V. Račickas“). Ir problemiška, ir komiška populiaraus autoriaus apysaka nukelia į sovietmečio laikus, tačiau perteikia ir amžinąsias paauglio jausenas ir būsenas.

Saja, Kazys. „Liepsnojanti“ („Alma littera“). Labai tiesiogiai skaudžias problemas kelianti apysaka gali būti apibūdinta ir kaip „naujasis realizmas“, ir kaip problemų proza. Pozityvusis jos pradas – penkiolikmetės paauglės pastangos išlikti, prisikelti, atrasti gyvenimo prasmę.

Šukytė, Virgina. „Laimės formulė“ („Gimtasis žodis“). Žaismingai perpasakojamos, perkuriamos arba naujai kuriamos sakmės, pasakos, šiurpės padeda atsikratyti įvairiausių baimių ir pasijuokti iš jų.

Vaitkutė, Neringa. „Titnago plunksna“ („Nieko rimto“). „Fantasy“ žanro mėgėjams skirta knyga nukelia į nuotykingą Neatrastųjų žemių pasaulį, po kurį keliauja iš ankstesnės knygos jau pažįstami veikėjai.

Knygų vaikams penketukas

Adomaitytė, Gintarė. „Čiobrelių dvaras“ („Edukologija“). Supasakintas gamtos pasaulis ir visai tikroviška kelionė ir viešnagė pas senelį Vilniuje – abi šios vaizdavimo plotmės susitinka, susilieja penkiametės mergaitės Vakarės sąmonėje, o apysakos pasakojimas ima almėti poetišku, stilingu srautu.

Baltrukonytė, Jurga. „Torčiukas ant debesėlio“ („Alma littera“). Nedidelė apysaka, sudėliota iš ikimokyklinukės Paulos kasdienybės fragmentų, turi ir gražaus komizmo, bet taip pat kelia visai rimtų gyvenimiškų klausimų.

Kandrotienė, Danguolė. „Spintos istorijos“ („Terra publica“). Apysakos-pasakos veikėja septynmetė Emilija, bendraudama su senais drabužiais bei daiktais, sugrūstais spintoje ant aukšto, ne tik kai ką nauja sužino apie savo šeimos istoriją, bet ir prikelia vieną kitą daiktą naujam gyvenimui.

Zylė, Kotryna. „Milžinas mažylis“ („Aukso žuvys“). Remdamasi lietuvių liaudies padavimais, juos šiek tiek paplėtodama ir siedama, vaikų literatūroje debiutuojanti autorė kuria patrauklų pasakojimą apie jauno milžino Kerniaus kelionę po Lietuvą.

Žutautė, Lina. „Ferdinandas ir Pū: žygis į Australiją“ („Alma littera“). Antroji dailininkės ir rašytojos knyga apie jau pažįstamus tris bičiulius – šunį, katiną ir vištą – dar šiuolaikiškesnė ir komiškesnė už pirmąją, tačiau taip pat nuoširdžiai kelianti draugystės idėją.