Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos seimo narys Lauras Stacevičius, Kauno r. savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Lietuvos laisvės kovų štabo viršininkas Vytautas Balsys, Kauno sąjūdžio vadovai, šauliai, vietos bendruomenės atstovai, laisvės kovų dalyviai iš Klaipėdos krašto.

Lietuvos laisvės armija buvo slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis pajėgomis.

LLA įkurta 1941 m. gruodžio mėnesį Vilniuje. Jos steigėjas - K. Veverskis, 28-erių metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. Tarp kitų LLA steigėjų buvo du K. Veverskio broliai Pranas ir Aleksandras, gen. Motiejus Pečiulionis-Miškinis, kpt. Juozas Čeponis-Tauragis, ltn. Adolfas Eidimtas-Papunis, kpt. Albinas Karalius-Varenis, aviac. kpt. J. Kasperavičius-Visvydas, kpt. Juozas Krikštaponis, kpt. Afanasijus Kazanas, A. Kubilius ir kiti.

Organizacija pareiškė, kad Lietuvos likimą sieja ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis savo ir kitų lietuvių pastangomis. LLA programoje įvardinti pagrindiniai tikslai: Lietuvos laisvės iškovojimas, naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymas su sostine Vilniumi ir Klaipėdos kraštu.

LLA steigėjas ir vadas K. Veverskis paskutinėmis 1944 m. gruodžio 29 d. buvo nukautas prie senojo Raudondvario tilto, kai vežė Laisvės armijos archyvus iš Veliuonos į Kauną. 1945 m. sunaikinta daug štabų ir vadų – gruodžio mėn. likviduotas vyriausiosios vadovybės štabas, vadovaujamas gen. Motiejaus Pečiulionio. Po karo LLA drauge su LAF ir VLIK aktyvistais, šauliais sudarė pagrindą partizaninei kovai Lietuvoje.

Generolo vardu pavadintas tiltas per Nevėžį ties Raudondvariu. 2014 m. K. Veverskio žūties vietoje Kauno rajono savivaldybės lėšomis buvo pastatytas paminklas - kalavijo formos monumentas su laisvės paukšte.