Aktorės Janinos Matekonytės-Antanėlienės Joninių tradicijos keičiasi. Šią dieną šeimai seniau  skirdavusi moteris jau kelerius metus ją leidžia teatro stovykloje. "Žinoma, laukiame, kaip ir kasmet", – šiltai nusišypsojo aktorė, pakalbinta Joninių išvakarėse.

Jos Joninių šventimo tradicijos bėgant metams keitėsi, bet tai visada išliko širdžiai miela šventė, per kurią galima pabūti arčiau gamtos, prisiminti senuosius papročius.

J.Matekonytė-Antanėlienė iki šiol prisimena Jonines kaime, kur vardadieniai visiems būdavo kur kas svarbesni nei gimimo dienos.

"Jaunimui būdavo smagus nuotykis ryte pakabinti vainiką ant varduvininko durų taip, kad jis to nepastebėtų ir atrastų ryte nubudęs. Jei išdaigininkus pričiupdavo, kviesdavo vidun ir taip prasidėdavo šventė", – prisiminimais dalijosi aktorė, kuriai pačiai ne kartą teko būti taip pasveikintai.

Paskui prasidėjo šventės su šeima. Visi išvažiuodavo kur nors prie vandens, leisdavo vainikus, kurdavo laužą, degdavo žvakes. "Labiausiai įsiminė šventė Kernavėje, kurioje buvome su visa šeima. Buvo įspūdinga mėnesiena, labai daug žmonių, buvo pristatomi įvairūs amatai, mokėmės, kaip reikia rinkti žoleles, būrėjos pranašavo ateitį – tikrai atrodė stebuklinga naktis", – prisiminė Janina.

Vaikams užaugus viskas pasikeitė dar kartą. Dabar jie švenčia atskirai, o aktorė išsiruošia minėti Joninių į teatro stovyklą, kur ją visuomet pasveikina vaikai. "Jie prigalvoja neregėtų staigmenų, labai kūrybingi vaikai", – auklėtinius gyrė aktorė, jau laukdama, ką jie paruoš šiais metais.

Beje, savo sūnus aktorė taip pat pavadino tradiciniais lietuviškais vardais – Jonu ir Antanu.

"Iš dalies dėl to, kad mano vienas senelis buvo Jonas, bet ir apskritai jaučiu sentimentus tikrai lietuviškam vardui", – prisipažino J.Matekonytė-Antanėlienė.