Nuo tada, kai žinomas Lietuvos prozininkas Herkus Kunčius gimė, Vilniuje daug kas pasikeitė. Rašytojas romantikos mieste jau neieško ir jos jam nereikia. Labiausiai jis pasigenda gero klimato bei patogaus susisiekimo.

„Vilnius radikaliai pasikeitė. Pirmiausia, kalbiniu požiūriu – šiais laikais Vilniuje yra daugiau lietuvių kalbos. Patinka man, kad yra daugiau lietuviškumo, nėra svetimos kariuomenės, kuri kėlė didelį dvasinį diskomfortą. Su nepriklausomybe ir demokratija atsirado pozityvių dalykų“, – teigiamus dalykus vertina rašytojas.

H.Kunčius džiaugiasi, kad Vilnius yra barokinis miestas, turintis labai daug šio stiliaus bažnyčių, kurios neužmirštamos ir restauruojamos. „Palyginti su tuo, kas buvo prieš 30 metų, kalbant apie senamiestį, įvyko didelių pokyčių. O mano Antakalnis, kuriame gimiau ir gyvenu, yra šiek tiek nuskriaustas. Iš anksčiau pusiau prestižiniu laikyto rajono tapo marginalia gatve“, – nuogąstavo pašnekovas.

Rašytojui nepatinka ir tai, kad šiandien ne taip paprasta naktimis grįžti namo. Pasak jo, anksčiau viešasis transportas veikdavo iki pusės pirmos ar net pirmos nakties ir buvo galima grįžti namo pasigavus paskutinį troleibusą. Dabar tenka koreguoti savo laiką.

Įvairiais metų laikais H.Kunčius rastų vis prie ko prikibti: „Vasarą man nepatinka tokios detalės kaip dviratininkai, kurių reikia saugotis, kad nenumuštų.“ Tačiau labiausiai H.Kunčių Vilniuje erzina žiema ir ruduo. „Tuomet miestas tampa klampus ir pėsčiajam labai negeranoriškas“, – pasakojo prozininkas.

Meninikas dažnai lankosi senamiestyje, tačiau sako, kad Vilnius jam daugiau romantikos teikdavo jaunystėje, kada lipdavo ant Trijų Kryžių ar Bekešo kalno, o vasarą vaikščiodavo Belmonte. „Mieste nieko ypatingo neieškau, nes nelabai esu ką pametęs. Rašytojo darbas yra labiau kabinetinis. O miestas man – socialinė vieta susitikimams su draugais pasibūti ir tiek. Kai ištrūkstu į miestą, tokia forma ir bendrauju su juo“, – prisipažino H.Kunčius.

Paklaustas, apie kokią Vilniaus vietą rašytų, jei reikėtų, H.Kunčius pirmiausia paminėjo vadinamąjį Šanchajaus rajoną. Tačiau, jo galva, miestas turi nemažai svarbių vietų, kurios yra svarbios, daug ką reiškiančios mūsų šalies istorijoje.
„Mano darbas ir laisvalaikis tiek susipynę... Laisvalaikiu einu pasivaikščioti paneriais, nes man upė, vanduo labai patinka. Gerai būtų, jei miestas būtų prie jūros. Jei Vilnius būtų kur nors tarp Marselio ir Barselonos – tai būtų išvis idealu“, – šmaikštavo pašnekovas. H.Kunčiui klimatas tampa vis svarbesnis.