Lietuvos dailininkų sąjunga jau trečią kartą rengia šiuolaikinio meno kvadrienalę. Sutrumpintai Q14 pavadinto renginio šūkis – "Dailė ant vėliavos stiebo". Siekdami tikslo – priartinti dailę prie visuomenės. – organizatoriai tikina: jiems svarbiausia kokybė.

"Reikia tik trupučio kantrybės", – "Santakos" paklaustas, ar kvadrienalė užsuks ir į Kauną, sako jos meno vadovas Vaidotas Žukas, tačiau abejonių nelieka: dėl mįslinguoju Q14 paženklinto projekto kauniečiams verta išsiruošti ir iki Vilniaus.

– Kvadrienalė jau trečią kartą suburia daugybę skirtingų kartų ir meninės raiškos kūrėjų. Ar kauniečiai menininkai aktyviai dalyvauja organizuojamuose renginiuose, parodose?

– Kol kas konkretų ketinimą dalyvauti pareiškė per 30 dailininkų – dalis dailininkų sąjungos narių, laisvųjų kūrėjų. Porą gerų dailininkų sutikau ir Vokietijoje – Tryre ir Berlyne, kai kurie siunčia darbus iš Amerikos, Švedijos. Dramatiškų darbų jau yra atsiuntę kauniečiai Jonas Maldžiūnas, taip pat Eimutis Markūnas. Važiuosime kitą savaitę kviesti Roberto Antinio, Edmundo Saladžiaus, Eugenijaus Varkulevičiaus ir kitų. Žinau, kad jūsų mieste gyvuoja gerų jaunų menininkų plejada. Reikia pažiūrėti, kas ką iš jų gali, kas ką turi.

– Kas ketverius metus Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamas meno sujudimas šiais metais pristatomas kaip "Dailė ant vėliavos stiebo". Kokia yra šių metų renginio vizija?

– Manau, mūsų šūkis gan įpareigojantis. Kurie turi pilietinės, patriotinės, tautinės potencijos – tuos kviečiame į priekį! Kas nori būti tik menininku, sėdinčiu su Henriku Radausku "po šakom akacijos baltos", – juos taip pat kviečiame.

Bet tai yra profesionalaus šiuolaikinio meno renginys, kuriame tautinės, valstybinės ar religinės banalybės nebus leistinos. Pagrindinis kvadrienalės reikalavimas – meno kokybė. Deja, besižvalgydami po šiuolaikinio meno sales per dažnai randame burbulą – koncepcija ir naratyvas yra, o meno nėra.

– Kodėl kvadrienalė neturi vieno konkretaus pavadinimo – ar tai yra sąmoningas organizatorių pasirinkimas, nenoras apsiriboti ir siekis atsiverti tiek geografine, tiek žanrų prasme?

– Kvadrienalė, biurokratiškai tariant, yra "ketverių paskutinių metų dailės ataskaita". Tad didelei panoramai kažkokio pavadinimo nė nereikia. Vis dėlto man pačiam nepatinka "konceptualios abstrakcijos", todėl ir pasiūliau ekspresyvesnę temą ar šūkį. Kai praeitą rudenį rengėme paraišką Kultūros tarybai, dar nebuvo Ukrainos įvykių ir Rusijos okupacijos. Bet po kruvinųjų ukrainiečių kovų už laisvę mūsų šūkis įgavo naują prasmę, reikšmę ir svorį. Ar mes, dailininkai, galime nusisukti nuo vykdomos neteisybės?

Galime sakyti, kad geras menas yra nepolitiškas, neideologinis. Tai tiesa, bet tik iš dalies. Iš mūsų pokario pasipriešinimo turime išdaviko Kosto Kubilinsko pavyzdį, bet turime ir du kitus poezijos talentus – Bronių Krivicką ir Mamertą Indriliūną, kurie žuvo už Lietuvos laisvę nepraradę žmogiškojo orumo, nepamynę sąžinės. Tad pasirinkimas vyksta nuolatos. Meno aplinkoje – taip pat.

– Ar kvadrienalė neaplenks laikinosios sostinės ir nudžiugins savo renginiais neabejingus menui kauniečius?

– Taip. Bet tai bus kitąmet. Jau projektuojame, kad Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje eksponuota paroda 2015-aisiais važiuotų į kitus mūsų miestus, taip pat atstovautų Lietuvai ir užsienyje. Atvešime jums ir kai kuriuos Q14 padidinto meno tentus, parodysime viešose erdvėse dailės foto archyvą – "Meno kiną". Reikia tik truputį kantrybės.

– Kokiose erdvėse paprastam žmogui bus galima išvysti menininkų darbus?

– Ant pačios Vilniaus bastėjos kabinsime didelį tentą su oranžiniu kvadrienalės logotipu Q14. Vilniaus miesto vyriausiajai dailininkei patiko keturių tentų projektas tarp M.Mažvydo bibliotekos fasado kolonų. Viena vieta dar būtų – Seimo iškilmingų posėdžių salė: ant dabartinio Vyčio iš tekstilės ketiname laikinai pakabinti atitinkamai padidintą 1949 m. rašalu pieštą Vytį, kurį sukūrė ir pokario metais nelegaliai platino Teodoras Kazimieras Valaitis. Seimas informuotas, dabartinio Vyčio dailininkas Kęstutis Balčikonis taip pat leidžia kuriam laikui pridengti jo kilimą.

Tikimės, kad Kultūros vertybių departamentas ir Vilniaus savivaldybės kultūros skyrius nedarys kliūčių keliems mėnesiams pridengti kai kurias sostinės vietas tentais su šiuolaikinio meno fragmentais– fasadus, bokštus, dideles sienas. Pvz., pamatę 12 m pločio projektą su padidinta Vitos Pukštaitės-Bružės juvelyrine "Pieva", Vilniaus pranciškonai eksponavimui leido pasinaudoti Bernardinų šventoriaus siena prie A.Mickevičiaus paminklo.

– Kokios reakcijos yra tikimasi sulaukti iš visuomenės?

– Norint žmones užkrėsti menu, reikia suteikti galimybę jį matyti kuo dažniau, nuolat, įvairiose vietose. Žmonės turi pradėti skirti kičą nuo autentiškos, kūrybingos šiuolaikinės dailės pavidalų. Menas be barjerų turi didelę jėgą, bet žmonės turi ją atpažinti ir įsileisti. Tik tada jis prabils.

– Šiandien daug menininkų žavisi multimedijomis, taip pat ir gyvojo meno, performansų, žanrais, tačiau jie yra sunkiai fiksuojami, momentiniai, norint juos išvysti, reikia būti ne tik tam tikroje vietoje, bet ir tam tikru metu. Ar tai netampa iššūkis organizuojant šiuolaikinio meno renginį ir norint, kad jo auditorija būtų kuo didesnė?

– Manau, kad jūsų minimi šiuolaikinio meno žanrai mūsų kvadrienalėje nebus dominuojantys. Žaisti ir pokštauti yra gražu, bet dailė dar yra ir rankų darbas. Per rankas kūrybingas žmogus įkvepia menui daugiausiai potencijos. Fotošopas ar vaizdo instaliacijos gali būti naudingos ir prasmingos, bet talento reikalavimai čia yra ne mažesni nei senųjų žanrų. Be to, spekuliuoti multimedijų, instaliacijų, performansų sąskaita taip pat yra didesnės galimybės.

– Kuo išskirtiniai šiųmečiai organizuojami renginiai? Kur būtinai rekomenduotumėte apsilankyti?

– Bus bastėjoje vilniečio skulptoriaus Rimo Sakalausko plytų gabalai, netikėtai ir nuostabiai inkrustuoti marmuru, stiklu, metalu. Bus juvelyrė V.Pukštaitė-Bružė su keliais savo gėlių-pievų blokais. Bus koliažinės Sigito Baltramaičio fotografijos iš Vokietijos. Iš Berlyno, bus tekstilininkė Almyra Bartkevičiūtė-Weigel su nuostabiomis "Močiutės prijuostėmis", įvilktomis į vakuuminį plastiką. Sudarėme sutartį su Lietuvių išeivių dailės fondu ir "Lewben Art Foundation", kurie duoda mūsų kvadrienalei paskutinių metų kūrybą iš užsienyje gyvenančių lietuvių: Kęstučio Zapkaus, Vyto Sakalo, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Juliaus Ludavičiaus ir kitų. Nuolat informuosime visuomenę apie tai, kas kur vyksta, todėl pasirinkti nebus sunku.