Tačiau šįkart tai – ne fantastika ir ne knyga vaikams, o neįtikėtinai taiklūs (ir skaudūs) atminties šūviai – trapūs paminklai vaikystei tolstančiame lietuviškame kaime, kurio šiandien jau nebėra ir niekada nebebus. 

„Iki šiol rašiau nuotykinius pasakojimus, kuriuose nebūdavo laiko stabtelėti ir pasimėgauti prabėgančios akimirkos grožiu, nuostaba ir liūdesiu. O „Sarbintuose“ nėra siužeto, intrigos, nėra didelių paslapčių. O gal kaip tik čia – tos paslaptys, kurias nešiojausi ir niekam nedalinau“, – apie naujausią knygą sako J. Žilinskas.

„Sarbintuose“ nėra siužeto, intrigos, nėra didelių paslapčių. O gal kaip tik čia – tos paslaptys, kurias nešiojausi ir niekam nedalinau.

Autorius nenorėtų „Sarbintų“ vadinti atsiminimais. „Ne, tai – ne memuarai. Tai –liudijimai kartai, kuri jau augo mieste, bet dar turėjo ir kaimus. Tai – truputis vaikystės nostalgijos, vaizdų ir viso to, ką mes, antra karta nuo žagrės, bet dar žinanti, kas yra žagrė, nešamės per gyvenimą, bet jau neperduosim savo vaikams. Darbinis šių vaizdelių pavadinimas buvo „Antros kartos nuo žagrės ABC“. Tik nebėra tų, ką vertėtų šios ABC mokyti...“ – knygoje prisipažįsta J. Žilinskas.

J. Žilinskas (g. 1974 m. Vilniuje) – teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, penalistas tarptautininkas ir komparatyvistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, publicistas, rašytojas fantastas, vaikų literatūros autorius, mokslo populiarintojas.