Kaip ir kasmet, „Nepatogus kinas“ vien filmais neapsiriboja ir kviečia susitikti, kalbėtis ir dalytis – žiūrovų laukia pokalbiai su kino kūrėjais, gyvai ir virtualiai vyksiančios diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais, filmų peržiūros netikėtose erdvėse.

Pasiruoškite – nepatogūs filmai įkvepia keisti realybę. Ko vertėtų nepraleisti?

Svaiperiai, rež. Pacho Velez

Geras seksas, sielų ryšys ar drugeliai pilve: ko ieško tinderio svaiperiai?

„Tinder“ gerokai palengvino susipažinimą su naujais žmonėmis. Kartu iš esmės pakeitė mąstymą apie savo porą. Nebeprivalome sutiktojo priimti su visais įskilimais – jei norime, galime nusistatyti paieškos lauką taip, kad sutiktume vien savo pačių kopijas. Tad ko ieškome?

Mes susipažinom virtualioj realybėj, rež. Joe Hunting

Ko gero, tai yra pirmasis filmas, nufilmuotas virtualioje realybėje.

Virtualios realybės pasaulyje tu gali pavirsti katinuku. Arba princese. Arba elfų kariu. Čia susirinkusiems tai visai nejuokinga – jie į antrąjį savo gyvenimą žiūri labai rimtai. Virtualybėje jie įveikia savo baimes, atranda naujų draugų ir perlipa ribas, stabdančias juos tikrovėje.

Marmuro travelogas, rež. Sean Wang

Siurrealistinė ir vizuali odisėja po pasaulį, kuriame autentiškumas ir tradicija virto marmuriniais magnetukais ant šaldytuvo.

Kelionė prasideda viename iš Graikijos karjerų – jame iškasta uoliena gabenama į Kiniją. Čia vietiniai amatininkai marmurą paverčia antikinėmis skulptūromis, kurias perka turtingi pirkėjai iš viso pasaulio. Iš marmuro likučių kinų fabrikuose gaminami suvenyriniai magnetukai, kurie keliauja atgal į Graikiją (taip, tie patys, kuriuos turite ant savo šaldytuvo). Ši vizuali odisėja kupina spalvingų personažų, absurdiškų situacijų, ironijos ir įdomių istorijų.

Aalto, rež. Virpi Suutari

Įkvepianti pažintis su vienu svarbiausių skandinaviško dizaino ir modernizmo architektūros kūrėjų Alvaru Aalto.

A. Aalto yra vienas esminių skandinaviško dizaino ir vienas didžiausių moderniosios architektūros kūrėjų. Šis pasakojimas atskleidžia Alvaro ir jo žmonos, bendražygės Aino, ypatingą meilės istoriją, juos jungusį begalinį tikėjimą žmogumi. Pradėję nuo baldų dizaino, jie kopė milžiniškų architektūrinių projektų link.

„Aalto“ yra vienas iš šešių ypatingos programos filmų, kuriuos „Nepatogus kinas“ rodys neatrastose Kauno modernizmo erdvėse. Programos „Judančio(s) miesto vizijos“ filmus jungia istorijos apie miestą ir žmogų jame: architektūrą, bohemišką viešbučio gyvenimą ar virtualųjį pasaulį. Ir tai bus ne tik filmai – prieš pat seansus žiūrovai susipažins su pastatais, kuriuose rodomi filmai, o po jų susitiks su kino kūrėjais, architektūros profesionalais ir istorikais. Ši programa yra oficiali „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis.

Dvi minutės iki vidurnakčio, rež. Yael Bartana

Kas būtų, jei lemiamus politinius sprendimus priimtų moterų vyriausybės? Įtraukianti „Daktaro Streindžlavo“ stiliaus satyra su išgalvotomis ir tikromis herojėmis.

Fiktyvios šalies vyriausybė, sudaryta vien iš moterų, turi priimti sprendimą, kaip elgtis branduolinės grėsmės akivaizdoje. Išgalvotų personažų ir tikrų gynybos, teisės, politikos ir psichologijos eksperčių diskusija vyksta „Taikos kambaryje“. Šis kambarys – Stanley Kubricko „Daktaro Streindžlavo“ išimtinai vyriško „Karo kambario“ priešprieša.

Nothing Compares, rež. Kathryn Ferguson

„Aš nenorėjau būti popžvaigžde, aš tiesiog norėjau rėkti.“

Moteris plikai skusta galva įžengia į sceną ir sausakimšame stadione pasigirsta kurtinantis nepatenkintos minios riksmas. Stiprus atlikėjos balsas ir dar stipresnė nuomonė – Sinead O’Connor taip pranoko savo laiką, kad pasaulis jos vis dar nepasivijo. Jauna mergina, atsisakiusi tapti konformiste, nuolatos buvo stumiama į paribius.

Seksas – Kamera – Galia, rež. Nina Menkes

Kinas – geismų mašina. Tik kas ir kaip ją vairuoja?

Režisierė klausia: kaip kinas, kurį žiūrime, formuoja tai, kaip mąstome apie savo visuomenę? Vyras prieš moterį. Žiūrintis prieš žiūrimą. Veikiantis prieš veikiamą. Vizualiąją kultūrą būtina nuolat reflektuoti, kitaip ne mes valdysime kamerą, o kamera – mus.

Šiaurinė srovė, rež. Steffen Krones

Kažkas Dresdene išgėrė alaus. Išmetė skardinę. O ji atsidūrė Norvegijos saloje. Ginkluotas GPS siųstuvais, režisierius seka, kaip juda šiukšlės.

Arkties vandenyne režisierius Steffenas Kronesas randa alaus butelį iš savo gimtojo miesto Dresdeno. Grąžinęs jį atgal į Vokietiją, vyras netgi atgauna taros mokestį. Kaip tai įmanoma – kodėl tuščias butelis kerta pusę Europos? Apie tai ir dar daugiau žiūrovams papasakos ir pats režisierius, viešėsiantis „Nepatogaus kino“ festivalyje.

Panų gauja, rež. Susanne Regina Meures

Devyni iš dešimties paauglių svajoja tapti nuomonės formuotojais. Keturiolikmetei Leonie tai pavyko.

Šiandien mergina veiklos turi tiek, kad tėvai dukros instagramą pavertė savo etatiniu darbu. Gauti nemokamai drabužių ir sportbačių – smagu. Tačiau susikūrusi karjerą iš savo kasdienybės Leonie atsidūrė nemalonioje padėtyje – užuot tiesiog buvusi paaugle, ji visą laiką turi demonstruoti, komentuoti, įkvėpti. 

Kalendorinės mergaitės, rež. Maria Loohufvud, Love Martinsen

Akis atverianti pažintis su Floridos kalendorinėmis mergaitėmis. Nugyventi gerą gyvenimą – tai paleisti išankstinius nusistatymus ir pasiduoti šokio ritmui.

Jos – magiški elniai vakarėliuose ir bažnyčiose, rožiniai vienaragiai oro pajėgų susitikimuose, zombiai senelių namuose. Tai Floridos šokių grupė, skirta moterims virš 60-ies. Filmas keičia supratimą apie senatvę ir kviečia šokti visus – kol dar nevėlu.