Kaip BNS sakė dvaro sodybos direktorė Regina Vindašienė, iki šių dienų yra išlikusi vienintelė arklidžių siena ir rekonstruojant ją norima išsaugoti. Ji būtų naudojama edukaciniams užsiėmimams, susijusiems su žirgais, jų aksesuarais.

Šioje vietoje planuojama įrengti virtualios realybės žiūronus, grojantį suoliuką, ant kurio prisėdus būtų galima išgirsti arklių žvengimą, kanopų dundėjimą ar patarlių, mįslių, eilėraščių apie juos. Daugelį informacinių stendų planuojama pritaikyti žmonėms su negalia, neregiams.

Tikimasi, kad arklidžių vieta taps bendruomenių, gyventojų susitikimų erdve.

„Jeigu ten buvo arklidės, tai viskas ir bus susiję su jomis. Gal kokią karietą ar bričką iš tų laikų rasime, nes dvaro šeimininkė mėgo važinėtis“, – pasakojo R. Vindašienė.

Direktorės teigimu, dvaro kaimynystėje gyvena kelis arklius laikantis žmogus, prisidėsiantis prie būsimų renginių.

Pasak jos, statinį planuojama pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, nors ir ne visos išmaniosios technologijos galės būti naudojamos dėl paveldosaugos reikalavimų.

Jeigu ten buvo arklidės, tai viskas ir bus susiję su jomis.

„Labai ieškome informacijos (kokios arklidės buvo – BNS), bet sunku rasti, nes daug žmonių, kurie kažką papasakotų. Nes čia buvę, dirbę, jau mirė, o jų vaikai, vaikaičiai neprisimena, ne kažką papasakoja, o archyvas yra sudegęs“, – BNS teigė R. Vindašienė.

Už 250 tūkst. eurų senosiose arklidėse planuojama atlikti kapitalinį remontą išlaikant šio kultūros paveldo statinio istorines vertybes ir autentiškumą. 

Arklidės pastatytos priešais pagrindinius Renavo dvaro rūmus, palei parterio apvažiavimą. Pastatas turi klasicizmo bruožų. Medžiagos ir konstrukcijos atspindi liaudiškos architektūros tradicijas. Arklidės buvo iš molio plytų, lauko akmenų ir skaldos mūro.

Sovietmečiu arklides, kaip ir kitus pagalbinius dvaro pastatus, naudojo vietos kolūkis savo reikmėms, vėliau žmonės jose laikė savo gyvulius.

Rekonstrukcijai 150 tūkst. eurų skirs Mažeikių savivaldybė, o likusios lėšos – iš europinių fondų.