Naują premjerą ruošiantis režisierius Jonas Vaitkus ryžosi skrodimui. Po jo skalpeliu – ne tik legendinė Williamo Shakespeare‘o pjesė „Karalius Lyras“, bet ir spektaklyje vaidinantys aktoriai. Rugsėjo 20 ir 21 dienomis Lietuvos rusų dramos teatre J.Vaitkus žiūrovams ketina atverti gyvą žmogiškosios prigimties nervą ir atskleisti  nuogą aktorinį talentą. „Jeigu esi karalius, tai ir nuėjęs į pirtį jausies karaliumi – ir nesvarbu, kokiu rūbu ar makiažo sluoksniu pridengsi savo kūną, – o jei esi ubagas, tai ubagu ir jausies“, – sakė režisierius ir pridūrė „Čia aktorius turi visu savo esybės turiniu ir duotu talentu atstovauti kuriamam personažui ir nesvarbu, kokios svarbos ar menkumo tas personažas būtų“.

Pasauliui švenčiant 450-ąjį W.Shakespeare‘o gimtadienį, ši premjera pradės naująjį Lietuvos rusų dramos teatro sezoną. Pjesė pasakoja apie valdovą, kuris, sulaukęs garbaus amžiaus, nutaria atsisakyti sosto ir perduoti valdžią trim savo dukterims. Turtus karalius padalija pagal jo atžalų ištartą meilių žodžių kiekį, tačiau toks sprendimas tampa jo mirties nuosprendžiu.

Karaliaus Lyro vaidmenį atlieka „Auksinio scenos kryžiaus“ savininkas aktorius Vytautas Anužis. Jo teigimu, garsusis britų dramaturgas yra neišsenkamas įkvėpimo šaltinis. „Shakespeare‘as tave pažadina, jis ištraukia tam tikrus užkonservuotus tavo gyvenimo dalykus: prisiminimus, įvairias asociacijas, ką esi matęs, girdėjęs, apmąstęs. Jis visa tai suaktyvina taip stipriai, kad tu pradedi keistis. Tai turbūt vienas iš tų vaidmenų, kuris daro labai didelį poveikį žmogui“, – svarstė aktorius.

Tragedija „Karalius Lyras“ režisieriaus J.Vaitkaus dėmesį patraukė dėl kelių priežasčių. Viena jų – pjesėje ryškėjančios įvairios žmogiškos ydos. „Viena iš svarbių temų yra nedėkingumas, antra – baisus valdžios ir galios poveikis žmogaus asmenybei – tai daro žmogų sentimentalų, infantilų ir pavojingą. O trečia tema – nuodėmė ir jos pasekmės. Visos tie trys sluoksniai persipina tarpusavyje, o jų išdava atsispindi žmonių likimuose. Tas temas kada nors tenka spręsti visiem – ir jauniem, ir seniem“, – sakė kūrėjas.

Norėdamas išgryninti šiuos motyvus, režisierius sutelkė visą dėmesį į aktorius ir jų galimybes, todėl svarbiais spektaklio elementais tapo judesys ir muzika. Pastarąja rūpinosi šįmet „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertinta kompozitorė Rita Mačiliūnaitė. „Svarbiausia tai, kad spektaklio personažai turi sublizgėti ne savo titulais, o balsais ir išraiška, todėl ir solo numerius, ir choro partijas aktoriai scenoje dainuoja gyvai. Žinant, kokios intrigos, kokia košė verda pjesėje, norėjosi tuos kontrastus ir priešpriešas išryškinti muzikoje, todėl atsirado du poliai: Renesanso ir Baroko stiliaus garsų skaidrumas bei puošybos elementai čia persipina su šleikštulio atmosfera. Didingumas, impulsyvumas iš pradžių atlieka savo tikrąją funkciją – kuria įtaigumą, dramatiškumą, bet žvelgiant gilyn, palendant po visais „nėriniais“ ir sluoksniais, tas manierizmas tampa vis labiau nenuoširdus ir koktus. Gyvenimo dviprasmybė – nė vienas iš mūsų nėra toks skaidrus, kokį mes visiems rodome”, – sakė kompozitorė.

„Karaliaus Lyro“ premjera Lietuvos rusų dramos teatre įvyks rugsėjo 20 ir 21 dienomis. Spektaklyje vaidina trys dešimtys LRDT aktorių. Kostiumus jiems sukūrė Daiva Samajauskaitė, artistų judesio raišką lavino Kornelija Krasilnikovaitė. Kūrinys bus rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais.