Rusijos etnografijos muziejus Sankt Peterburge yra vienas didžiausių tokių muziejų pasaulyje. Viena vertingiausių kolekcijų – lietuviška ekspozicija, kai kurių joje saugomų eksponatų neturi net Lietuvos muziejai.

Pasak Rusijos muziejininkės, Šiaurės vakarų Rusijos ir Baltijos regiono kolekcijoje saugoma daugiau kaip 28 tūkst. eksponatų. Lietuvių ekspozicijoje – unikalūs XIX a. pab.– XX a. pr. eksponatai. Kai kurių neturi net Lietuvos nacionalinis muziejus.

Etnografinės medžiagos rinkimo pradininkai, Rusijos mokslų akademijos darbuotojai Eduardas Volteris ir Aleksandras Seržputovskis keliaudami po Lietuvą parsivežė itin originalių daiktų – tautinių kostiumų, siūtų dar 1830–1840 metais, lietuviškų juostų kolekciją, buities rakandų, pavyzdžiui, XIX amžiaus pabaigos kiaušinių dažymo padėklą.

„Ekspozicijos labai profesionaliai surinktos, todėl mes galime dalyvauti bet kokioje parodoje ir pristatyti lietuvių kultūrą: tautinį kostiumą, amatus,  foklorą, šventės, apeigas, dėl to, kad jie buvo rinkti profesionalų. Mes tuo didžiuojamės ir suprantame, kokia atsakomybė parodyti visai Rusijai, nes tai vienintelis toks muziejus šalyje“, – tikina Etnografijos muziejaus skyriaus vedėja O. Fišman.

Lietuviška ekspozicija nuolat pildoma šiuolaikinių meistrų darbais – medžio drožyba, juvelyrinių dirbinių, šventųjų skulptūromis.

„Jaučiuosi kaip namuose, kaip Žemaitijoje, matau žemaičių dievukus, žemaičių kaukes, žemaičių kultūrą ir visos Lietuvos kultūrą, čia yra stebuklingas rinkinys“, – teigia Nepriklausomybės Akto signataras Stasys Kašauskas.

Rusijos etnografijos muziejaus fonduose saugoma pusė milijono 158 tautų 158 tautų tapatybę atskleidžiančių eksponatų. Muziejaus darbuotojai dar norėtų įsigyti lietuviškų muzikinių instrumentų kolekciją, tačiau kol kas neturi tam lėšų.