Mindaugas Juodis savo parodoje "Kontaktas" eksponuoja tik devynis paveikslus, kurie, būdami didelio formato, puikiai užpildo galerijos erdvę. Vis dėlto formatų dydis – ne vienintelis aspektas, kuris susieja parodoje eksponuojamus menininko kūrinius. Darbus vienija ir specifinė autoriaus technika.

Trimatės erdvės įspūdis

Paveikslai tapyti ant drobės, naudojant akrilinius dažus. Regis, įprasta, kuo puikiausiai žinoma tapymo maniera, tačiau šį įprastumą M.Juodis pagyvina figūrų įbrėžimais į dažo sluoksnį. Tapybos darbas ima priminti grafikos kūrinį – dažų sluoksnyje pilna įvairiausių įgilintų linijų, kurios sudaro figūras. Taip menininkas sukuria ir didesnį medžiagiškumo įspūdį ir kitokį poelgį su nusistovėjusia tradicija.

Šiuo figūrų įgilinimų, išraižymu linijomis M.Juodis sukuria trimatiškumo aspektą nenaudodamas perspektyvos. Figūros atrodo iškilusios ant drobės, o visas fonas – kažkur toliau už jų nugarų. Šalia perspektyvos menininkas sukuria ir judėjimo įspūdį – figūros tarsi artėja stebinčiojo link.

Atminties labirintuose

Vienintelis darbas ekspozicijoje išsiskiria iš kitų kūrinių savo ganėtinai šiurkščia tapymo maniera ir tuo, kad jame nėra vaizduojamos figūros, kurios aptinkamos kituose šios parodos drobėse.

Kūrinys "Labirintas" atrodo kaip tapytas ant medienos lakšto, su keliais dažų sluoksniais, kurie ne iki galo atgremžti. Tarsi seno buto sienos, kurios vis prašosi naujai uždažomos, tačiau byrant dar vienam senų dažų sluoksniui vis atveria ankstesnį dažą.

Lygiai taip pat atsiveria ir žmogiškoji atmintis – seni prisiminimai užglaistomi naujais. Norint grįžti į itin seniai vykusią praeitį tenka atlupti ant jos sudėliotus vėlesnės praeities įvykius.

Žiūrint į kūrinį pajuntamas šaltumas, netgi drėgmė. Dešiniajame kūrinio šone drobė primena metalo lakštą, visą aprūdijusį – regis, galima užuosti geležies kvapą. Šaltis, net atgrasumas gali aplankyti ir narpliojant savo atsiminimus – ypač tuos, kuriuos geriausia yra nugramzdinti ten, kur jie kaip metalas galiausiai surūdys ir išnyks.

Elgesio filosofija

Kitas kūrinys – jau priešingai "Labirintui" – kuria kiek šiltesnę nuotaiką. Darbas "Archetipai" – begalė figūrų, kurių lyties tiksliai neįvardysi, o kai kurios figūros verčia abejoti ir žmogaus vaizdavimu šioje drobėje.

Pavadindamas kūrinį "Archetipas" M.Juodis kvestionuoja archetipo sąvoką. Archetipas – pačia paprasčiausia prasme yra universalus simbolis. Kaip teigiama, jis pasireiškia ir per religinius pasakojimus, mitus, folklorą, stereotipus, literatūrą, kalbą, sapnus.

Moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvas Carlas Gustavas Jungas išplėtė archetipo sąvoką. Jis teigė, kad dažniausiai sutinkami archetipai yra: vaikas, didvyris, dieviškoji motina, senas išminčius, apgavikas, velnias, baidyklė. Anot C.G.Jungo, archetipai svarbūs suvokiant ne tik žmogaus elgesį, bet ir religiją, mitologiją, folklorą. Už šių bendražmogiškų darinių slypi archetipiniai žmogaus elgesio pirmavaizdžiai.

M.Juodžio drobėje iš vaizduojamųjų figūrų būtų galima nustatyti žmogaus elgesio modelius, kitaip tariant, pirmavaizdžius – galime įžiūrėti ir vaikiško sudėjimo figūras, ir dieviškosios motinos figūros apraiškų. Menininkas neišskiria nė vienos figūros, visos jos vienodai svarbios, komunikuoja tiek su savimi, tiek tarpusavyje – įvairūs rankų gestai, figūrų povyzos simbolizuoja jų bendravimą.

Kūrinyje "Pabudimas" menininkas kalba apie kasdienybės ritualus. Drobėje vaizduojama nuogos moters figūra, kuri abiem rankomis tarsi rišasi plaukus. Pažvelgus galima pamatyti ir už galvos sudėtų rankų pozą, kuri simbolizuoja ir areštavimą – paklusimą.

Ši moters figūra pasikartoja drobėje dar šešis kartus. Taigi septynios moters figūros, beveik identiškos viena kitai, simbolizuoja ir septynias savaitės dienas, kuriose ryto / dienos / vakaro kasdieniai ritualai yra atliekami vis iš naujo.

Renkantis antrąjį moters figūros interpretavimą – už galvos sudėtas rankas – areštavimo – paklusimo – simboliką, išryškėja ir kitoks kūrinio suvokimas. Nuoga besikartojančios moters figūra (atstumai tarp moters figūrų vis siaurėja) yra nužiūrinėjamas objektas – žinoma, dažniausiai žvilgsnio savininkas bus vyras.

Kūrinį drąsiai galima interpretuoti ir per feministinės dailės prizmę – moteris nužiūrima, tampa vojeristiniu objektu, yra pasyvi, o vyras, nužvelgiantis moterį, yra aktyvus.

Apnuoginti konfliktai

Drobėje "Fragmentai" vaizduojamos mažytės figūros. Čia, priešingai, nei kūrinyje "Archetipai", figūros susiskirsčiusios į grupes. Figūrų grupes dekonstruoja, išardo rūdžių spalvos dėmės, rodančios, kad žmonių santykiai kaip ir metalo lakštai, dirbiniai, laikui bėgant rūdija, sensta ir galiausiai subyra. Kitos figūros ir pačios sudarkytos – aiškiai įžiūrimus kontūrus baigia dažų dėmės – figūros išblunka, išsikvepia. Išblunka ir žmonių kontaktai, tiek vienų su kitais, tiek su pačiais savimi.

M.Juodžio paroda "Kontaktas" kalba apie žmonių santykius. Vis dėlto menininkas nesiima saldaus gražbyliavimo apie saldų tarpusavio bendravimą. Paveikslai alsuoja jau seniai išsikvėpusiu konfliktiškumu (nuolat lydintis žmonių santykių palydovas), kuris atskleidžiamas per rūdis primenančias spalvų dėmes.
Kai kurie darbai taip gyvai perteikia spalvų gyvumą, kad jais netgi galima pajusti ir šaltį, ir drėgmę.

Kad menininkas naudoja dideles drobes, pasiteisina. Tai leidžia jam visiškai įgyvendinti savo sumanymus, drobėse neatrodo per daug nei dažų, nei vaizduojamų objektų, nei idėjų.