Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbta Šeduva suplanavo kas mėnesį šeduvius pakviesti į du kultūros renginius. Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis šiemet paskelbti dešimt miestelių – po vieną kiekvienoje apskrityje.

Pavyzdį, kaip priartinti kultūrą nuošalių kaimų gyventojams, parodė Naisiai, pernai tapę pirmąja šalyje mažąja kultūros sostine. Šeduva – kelis kartus didesnė už Naisius, todėl ir renginių suplanavo ne mažiau. Mažosios kultūros sostinės renginiams Radviliškio rajono savivaldybė skyrė beveik 100 tūkst. eurų. Vienas ryškiausių renginių turėtų būti gegužę vyksiantis tarptautinis perkusijos festivalis „Ritmo viražai“.

„Stengiamės pakviesti kuo daugiau išeivių, kurie ar gimę, ar šaknis turi Šeduvoje. Jie jau pradėjo važiuoti su savo meniniais projektais, tai yra labai puiku. Šeduviai turi kuo didžiuotis ir tai jaučiasi, tuo miestelis ir atsigauna“, – džiaugiasi Šeduvos kultūros ir amatų centro direktorė Natalija Borgerdt.

Pasak seniūno, Šeduvą garsina ne tik visiems žinomas malūnas. Tai – turtingas istorija miestelis, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas XV amžiuje.

„Mes esame mažas miestelis, mūsų gyventojų nėra daug ir tas statuso įgijimas mums daug reiškia. Per kultūrą, per bendruomeniškumą, per norą pasirodyti, per norą parodyti Šeduvą Lietuvos žemėlapyje mes esame matomi“, – sako Šeduvos seniūnas Justinas Pranys.

Šiemet mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbti Josvainiai, Gelgaudiškis, Miežiškiai, Žemaičių Kalvarija, Šeduva, Pagramantis, Merkinė, Juknaičiai, Alanta ir Vepriai. Mažųjų kultūros sostinių projektu siekiama puoselėti meną regionuose, skatinti kaimo žmonių kultūrinį aktyvumą.