Margutis – kosminio embriono, pradžių pradžios, Naujųjų metų, kitados švęstų pavasarį, simbolis. Pirmykščiam žmogui paukštis tartum atnešdavo ant savo sparnų pavasarį – išsigelbėjimą nuo bado ir šalčio. 

Senovės dievybėmsbuvo aukojamas pirmasis pavasarį rastas kiaušinis. Jis būdavo dažomas raudonai, kraujo ir ugnies spalva, dar pažymimas ir paukščio pėdele, trimis brūkšneliais. Šias pėdukes, kaip labai dažną ornamentą, matome ir ant tradicinių lietuviškų margučių.

Margučiai buvo dovanojami, aukojami ir naudojami sėjos, ganiavos pradžios apeigose. Šiandien margučiams jau nepriskiriama magiška prasmė, tačiau margučiais keičiamasi, jie tebedovanojami artimiesiems, dažniausiai vaikams, krikštavaikiams.