Festivalio vertinimų barometras: nuo „nieko naujo“ iki „originalūs pasirodymai“

Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ‘08“ metu Vilnius virto modernaus šokio sostine, pritraukė gausų būrį šokio mylėtojų iš svetur. Žiūrovus festivalis žavėjo ne tik garsiais choreografų vardais, spektaklių iš užsienio ir Lietuvos įvairove, bet ir pasaulinių premjerų gausa. Kritikai pateikia skirtingus festivalio programos vertinimus, tačiau vienbalsiai tikina, kad šiuolaikinio šokio Lietuvoje laukia šviesi ateitis.

Netrūko garsių choreografų

Šiuolaikinio šokio kritikė, Lietuvos šokio informacijos centro „Šokio naujienų“ redaktorė Vita Mozūraitė pripažino festivalio programoje mačiusi netikėtų, originalių ir stebinančių pasirodymų. „Mane ypač sužavėjo Rusijos šokių trupės „Provincialnyje tancy“ pasirodymas, kurią galėčiau pavadinti tos šalies modernaus šokio kokybės ženklu. Daug teigiamų atsiliepimų ir didžiulės sėkmės sulaukė suomių choreografo Tero Saarineno pasaulinė premjera „Next of Kin“. Ji sužavėjo ne tik įdomia choreografija, bet ir vaizdine spektaklio forma, kinematografijos elementais“, – pasakojo kritikė.
Pastebima tendencija: modernus šokis Lietuvoje dar tik pradeda kurtis, tačiau po truputį pelno plačiosios publikos simpatijas. „Kūrybos galimybėmis lietuvių choreografai nuo užsienio nelabai atsilieka, tačiau festivalyje buvo ir naivių vaikiškų darbelių. Bet kadangi renginio idėja – parodyti kuo įvairesnį Baltijos šalių šokio spektrą, buvo leista pasirodyti ir jiems“, – aiškino V.Mozūraitė.

Pasieks aukštą lygį

Šokio kritikai vienbalsiai tikina: Lietuvoje moderniam šokiui nėra galimybės sparčiai populiarėti, nes trūksta salių, šokėjų ir koncertų, tačiau šios šokio šakos čia laukia šviesi ateitis – jis pasieksiąs aukštą lygį. „Kategoriškai negaliu teigti, kad Lietuvoje žemas modernaus šokio lygis, ypač po to, kai užsienio choreografai tikino esantys sužavėti mūsų šalies atstovų pasirodymais. Dauguma gyrė L.Juodkaitės pasirodymą. Ji yra mūsų modernaus šokio vertybė, žmogus, kuris originaliai ir talentingai kuria ir tarptautiniuose festivaliuose visada yra pastebimas“, – sakė šiuolaikinio šokio žinovė.
V.Mozūraitė gan kritiškai atsiliepė apie iki šiol labai gerai vertintą Airos Naginevičiūtės spektaklį „Mėnulis nepaiso lojančių šunų“: „Mažai Menų spaustuvės scenai šis pasirodymas puikiai tinka, tačiau lipant į tokią sceną kaip Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiosios salės, reikėtų labiau apgalvoti scenografiją ir bendrą vaizdą.“

Kritiko nenustebino niekas

Šokio ir teatro kritiko Helmuto Šabasevičiaus nuomonė apie festivalį kur kas kritiškesnė. „Staigmenų ar netikėtumų šį kartą nebuvo. Festivalis niekuo nesiskyrė nuo prieš tai buvusių. Toks jausmas, kad modernus šokis įspraustas į tunelį, neieškoma naujų formų, idėjų, choreografinių galimybių. Mačiau daug stereotipinių kūrinių, kurie, deja, neatskleidė šiuolaikiškumo ir ypatingai nežavėjo“, – kritiškos nuomonės negailėjo H.Šabasevičius. Iš užsieniečių menininkų kritiką labiausiai sužavėjo švedų trupės „Cullberg Ballet“ pasirodymas.
„Matyti, kad mūsų šalies choreografai dirba sunkiai ir daug, tačiau pas mus nepakankamai geros sąlygos šokiui, nes trūksta erdvės kūrėjams reikštis“, – įsitikinęs teatro ir šokio kritikas.
H.Šabasevičius pasigedo betarpiško šokėjų bendravimo su žiūrovais, gyvo jų ryšio ir įvairovės.

Sudėtingas projektas

Festivalį organizavusiam Lietuvos šokio informacijos centrui vadovaujantis Audronis Imbrasas pripažino, jog šiais metais buvo nelengva organizuoti viso renginio eigą, kadangi iš esmės festivalio programą sudarė du renginiai: festivalis ir Šiaurės-Baltijos šalių šokio susitikimas „Ke?ja“, o lietuvių ir užsienio šalių atstovų pasirodymų spektras buvo kaip reta platus. „Tai vienas sudėtingiausių mano vykdytų projektų. Smagu, kad pavyko sukviesti choreografus ir šiuolaikinio šokio trupes iš įvairių šalių: Rusijos, Serbijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Latvijos. Įdomu stebėti, kaip choreografai pateikia publikai visiškai skirtingas šokio raiškas bei formas, kaip šokio kartelė kyla vis aukščiau“, – sakė organizatorius.
Jis neneigia, jog šiais metais festivalis sulaukė ir įvairių pasaulinių kompanijų, užsiimančių informacijos apie šokį sklaida, atstovų susidomėjimo. „Turiu pripažinti, kad lietuvių choreografai ir šokėjai šiais metais buvo tikrai labai įvairūs ir kūrybingi. Stiprios festivalio metu pristatytos mūsų choreografių A.Naginevičiūtės, L.Juodkaitės šokio premjeros, Agnijos Šeiko ir Aistės Kriukelytės darbai. Festivalyje dalyvavo ir gerai žinomi lietuvių bei užsienio choreografai ir trupės, ir jaunesni, mažiau žinomi, bet ne mažiau talentingi”, – įspūdžiais dalijosi A.Imbrasas.