„Seni įrašai turi daugiau gyvybės ar natūralumo. Dabar viskas išgryninta, o ten – kaip groji, taip groji“, – prisimena pašnekovas.

Jo tikinimu, prieš dešimtis metų radijuje nebuvo techninių galimybių padaryti produktą tokį, kokio norėjosi, tačiau studijos radijo mikrofonai būdavo kokybiški, o prie jų dažniausiai susėsdavo visas orkestras.

Pradėjęs dirbti Lietuvos radijo estradinio orkestro perkusininku ir solistu, vėliau J. Mašanauskas dirbo garso režisieriumi, transliavo koncertus, įrašinėjo radijo spektaklius, taip pat ilgus metus vadovavo Fondinių įrašų ir transliacijų skyriui.

Apie radijo kasdienybę, meno kolektyvus, apie dirbusius žmones ir kuriamas programas – LRT kultūros laidos pokalbis su J. Mašanausku.