Įspūdingos ietys

Šiltą savaitgalį erdvioje sodyboje Meškasalyje trys ryškūs, ginkluoti lenktais kardais ir penkių metrų ilgio ietimis Sparnuotų husarų karinio klubo nariai žiūrovams prisistatė raituoti.

Sparnuoti husarai naudodavo 5-7 metrų ilgio ietis, kuriomis įsigudrindavo neretai pataikyti priešams net į akį – vieną mažiausiai saugomų kūno vietų.

"Viena, maždaug trečdalis, ieties dalis yra pilnavidurė, kita – tuščiavidurė. Taip patogiau ją išlaikyti ir smogti, – tokios husariškos ietys, pastebėjo Rolandas, Lietuvoje buvo pristatytos bene pirmą kartą. – Jų Lietuvoje neturi niekas, net kolekcionieriai. Jas pagamino du lenkų meistrai, kurie rekonstruoja Sparnuotų husarų laikmečio ginklus."

Gulbės plunksnos

Po trumpo husarų pasirodymo ir jų draugų inscenizuotos dvikovos, vilkėjusių XII-XIII a. lietuvių karių šarvais ir apsiginklavusių kalaviju bei kirvuku, žiūrovai galėjo apžiūrėti spalvingas aprangas, išbandė įvairias atrakcijas.

"Kardą reikia laikyti per petį ir smogti staigiai, kad net girdėtųsi švilpimas ore, – stovėdamas su lenktu husarišku kardu prieš pakabintą plastikinį butelį su vandeniu aiškino Rolandas. – Ir kirskite 45 laipsnių kampu, priekine, aštriąja kardo dalimi, kita kardo dalis skirta gynybai."

Perkirsti butelius iš pirmo karto nebuvo taip lengva. Nors atsirado ir tokių, taip pat ir vaikų, kurie tai sugebėjo atlikt iš pirmo karto. Kaip, beje, nelengva buvo pataikyti ir į taikinį iš lankų.

"Daugelis Sparnuotus husarus sieja tik su baltarusiais, rusais ar lenkais, tačiau vilniečiai bei lenkai istorikai man teigė, kad ir lietuviai turėjo Sparnuotus husarus", – tikino R. Prušinskas.

Nepalaikome šiuolaikinio vakarietiško mentaliteto, feminizmo. Kodėl musulmonai išsaugojo savo tradicijas? Jiems svarbu šeima, moteriška moteris ir vyriškas vyras.

Kodėl Sparnuotų husarų karinis klubas?

"Prie husarų balno prikabindavo paukščių "sparnus" ar sukabindavo plunksnas, kurios suteikdavo ne tik išorinio efekto. Jų šlamesys ore baidydavo pietietiškus žirgus, ypač ristūnus, kurie net numesdavo raitelius ant žemės", – teigė kaunietis.

Sparnuotų husarų karinio klubo raitelis renginyje pasipuošė gulbės plunksnomis, kiti sparnuoti husarai praeityje puošdavosi ir plėšriųjų paukščių plunksnomis.

Prieš feminizmą

Kodėl jo klubo narys, 23-ejų metų sūnus Vaidotas su ryškiais drabužiais ir šarvais, atrodė panašus į turkų karį?

"Lietuviai kovojo ir su rytais, ir vakarais, todėl perėmė įvairių šalių šarvuotės bei ginkluotės detales. Tai – kas pasiteisino. Vienas jų – kalkanas, nedidelis, įgaubtas skydas, suvyniotas spirale. Juos naudojo turkai, totoriai, mongolai", – demonstravo ir žiūrovams leido išbandyti skydo patogumus klubo nariai.

Be to, Rolandas patarė pažiūrėti ir į garsaus Lietuvos lauko etmono, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimieras Paco piešinius ir į jo ginkluotę, šarvus, aprangą.

"Esame dideli Lietuvos patriotai, todėl noriem priminti, kad Pacų giminės pradininkas greičiausiai buvo lietuvių bajoras Pacas Daukšaitis Kymantaitis", – pastebėjo R. Prušinskas.

Kol kas Sparnuotų husarų klube – tik trys nariai. Trečiasis – lengvai arklų valdęs garsios jojikų giminės narys – 38-erių metų Norbertas Civinskas.

"Mes siekiame ne kiekybės, bet kokybės. Be to, mums svarbu ne tik karyba, bet ir moralė. Visi pasirašėme griežtą moralės kodeksą, kurį turėjo Sparnuoti husarai", – pabrėžė R. Prušinskas.

Tai – ne tik privalomas to laikmečio ūsų auginimas. Beje, ne riestų žemyn, kaip ukrainiečių husarų, bet tiesių, trumpų.

Sparnuotas husaras turi būti garbingas, sąžiningas, diplomatiškas, nevogti, mylėti tėvynę, gerbti moteriškas moteris.

"Taip, moteriškas, seginčias sijonais, – šyptelėjo Rolandas. – Tęsiame XVI-XVII amžiaus tradicijas. Moterys turi savo stiprybių, vyrai – savo. Ir nepalaikome šiuolaikinio vakarietiško mentaliteto, feminizmo. Kodėl musulmonai išsaugojo savo tradicijas? Jiems svarbu šeima, moteriška moteris ir vyriškas vyras."