Universitetinis teatras – atgyvena, užsiėmę šiandienos studentai neskiria pakankamai laiko, kad sukurtų originalų, įsimenantį produktą. Šią frazę mėgsta skeptikai. Tačiau dabar jie turės nuleisti galvas. Devintąjį tarptautinį universitetų teatrų forumą „Kartos pėdsakai“ stebėję scenos meno žinovai įsitikinę: studentiškas teatras atgimsta.

Forumą organizuojanti Universitetų teatrų asociacija (UTA) kasmet parenka vis kitą temą. „Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tai yra laisvės sąlygomis, užaugo nauja karta. Ji ateina į aukštąsias mokyklas. Forumu kvietėme jaunimą scenoje pademonstruoti būdingiausius savo kartos pėdsakus, juos išanalizuoti ir apibendrinti teatrinėmis priemonėmis“, – sakė projekto vadovas, UTA pirmininkas Rimantas Venckus. Penkias dienas trukęs renginys sulaukė svečių iš Ispanijos, Rusijos, Baltarusijos, Bulgarijos. Lietuvai atstovavo Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos bei Vytauto Didžiojo universitetų teatrų trupės. Pasidomėjus, kodėl tiek mažai dalyvių iš Lietuvos, R.Venckus tvirtino, kad dalyvauti forume kviečiami tik asociacijos nariai. Be forume dalyvavusiųjų, jai priklauso ir Vilniaus pedagoginio bei Klaipėdos universitetų teatrai, tačiau šie teatrai nieko naujo šiemet nesukūrė.

Organizatoriai džiaugėsi, kad visų teatrų pasirodymai buvo pakankamai aukšto lygio, o kaip lyderį išskyrė Maskvos valstybinio universiteto teatrą „Most“. „Kitaip ir negalėtų būti. Šis teatras labai gerai finansuojamas, dirbti su trupės aktoriais jie gali samdyti profesionalus. Su trupe dirba 30 žmonių komanda“, – pasakojo R.Venckus.
„Kartos pėdsakų“ vertinimo komisijos pirmininkei, dramaturgei Aistei Ptakauskei šis teatrų forumas paliko šilčiausio ir įdomiausio iš iki šiol stebėtų įspūdį.
„Džiaugiuosi, kad studentiškas teatras atgimsta. Pagaliau grįžta gyvojo teatro dvasia“, – įspūdžiais dalijosi forumo žiuri pirmininkė. Studentai, pastebėjo ji, akivaizdžiai stengėsi būti kūrybingi ir originalūs.
Specialistai pastebi forume išryškėjusias dvi tendencijas: klasikinio ir brutalaus teatro. Daugelis trupių praeities tradicijas, įvykius ir vaizdus bandė perteikti šiuolaikiškai, su mūsų laiko prieskoniu, pasitelkdami dabartinę kalbą ir simbolius. „Bebaimis studentų žvilgsnis į istoriją, praeitį, rodo jų, kaip laisvos kartos, išsilavinimą ir naujos pasaulėžiūros formavimąsi“, – tvirtino A.Ptakauskė. Jos nuomone, geriausiai forumo temą perteikė – laisvės kartos pėdsakus įprasmino Maskvos valstybinio universiteto teatro „Most“ spektaklis „Laimingas nevykėlis“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijos „Palėpė“ darbas „Sugrįžimas“. Nors forumo lyderiu laikytas Maskvos „Most“, daugiausiai diplomų už įdomiausius vaidmenis susižėrė Vilniaus universiteto teatro studija „Minimum“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro studija „Palėpė“. Šie teatrai kartu su UTA buvo forumo rengėjai.