- "Santakos" inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Autentiškos medžiagos ir siluetai, sukurti ne kaip praeities refleksija, bet ieškant naujų formų. Galimybė įsitikinti, kad kostiumo mada yra ne kokia žmogiškos tuštybės priedanga, bet artefaktas, teikiantis ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir istorinių žinių.
Autentiškos medžiagos ir siluetai, sukurti ne kaip praeities refleksija, bet ieškant naujų formų. Galimybė įsitikinti, kad kostiumo mada yra ne kokia žmogiškos tuštybės priedanga, bet artefaktas, teikiantis ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir istorinių žinių. Šias galimybes suteikia Mykolo Žilinsko dailės galerijoje veikianti paroda "Art Deco mada" iš mados istoriko, dailininko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.
Tarpukario Europos madą (1918–1939 m.) bei jos pokyčius primenanti ekspozicija iškart pamėgta lankytojų ir netrukus buvo paįvairinta muziejaus specialistų parengta edukacine programa "Čarlstono ritmu". Joje žiūrovas ne tik apžiūri įspūdingąsias sukneles ir aksesuarus, pamato dokumentinį filmą apie XX a. pradžios civilizacijos virsmą, bet ir pats gali pabūti dizaineriu, pasivaržyti su Coco Chanel bei kitais žymiausiais mados kūrėjais.
Įpusėjus vasarai, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus dar kartą paįvairina ekspoziciją. Į sceną šįkart išeina garsiosios tarpukario Kauno damos, pristatomos tokių pat žinomų vyrų.
A.Vasiljevo surinktų eksponatų parodoje svečiuojasi žinomų Lietuvos menininkų Petro Kalpoko, Kajetono Sklėriaus, Jono Šileikos, Adalberto Staneikos, Vlado Didžioko, Adolfo Valeškos, Jokūbo Mesenbliumo ir Stasio Ušinsko tapyti 3–4 dešimtmečių moterų portretai. Kūriniai įdomūs ne tik charakteringais tarpukario apdarais, niekuo nenusileidžiančiais Paryžiaus ar Berlyno madai – dauguma jų greičiausiai ir buvo užsakyti ar atsivežti iš žinomų Europos mados namų ar parduotuvių.
Labi įdomu, kaip ir kas šiuos apdarus dėvėjo – iš paveikslų į mus žvelgia neeilinės asmenybės. Natūralu, kad tapytojų akys pirmiausia krypo į savo jaunas žmonas, tarp kurių buvo nemaža menininkių: efektingoji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967) – garsi šokėja, baletmeisterė, dailininkė; tapytoja Barbora Didžiokienė (1896–1976), neseniai sudominusi dabar publikuojamais memuarais "Mažosios dailininkės prisiminimai", kuriuose atgyja XX a. pirmosios pusės kultūrinis gyvenimas Rusijoje ir Lietuvoje; menininkė, vertėja Elena Freybush-Sklėrienė (1887–1980), daug metų besirūpinusi žymiausio Lietuvos akvarelininko kūrybiniu palikimu.
Dailininkas A.Staneika nutapė savo žmoną Mariją Korganovaitę-Staneikienę, kuri buvo žinoma ne kaip menininkė, o kaip gydytoja, akių ligų specialistė, Kauno miesto savivaldybės centrinės ambulatorijos vedėja. Kitos damos sudomino dailininkus šiandien mažiau žinomais nuopelnais, galbūt giliose akyse pasakojamomis istorijomis ar kūnų kontūrais nuslystančiomis gracingomis linijomis. Beveik visos nutapytos ponios, pasipuošusios skrybėlėmis, stilingomis suknelėmis ar įmantriais aksesuarais, gali pretenduoti į elegancijos dievaitės vardą ir į išskirtinio meninio kūrinio statusą.
Kas? Paroda "Art deco mada". Iš A.Vasiljevo kolekcijos.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? Veikia iki rugpjūčio 31 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė ieško, kas sukurs Baltijos paviljono dizainą tarptautinei parodai Osakoje2
Vyriausybės kanceliarija paskelbė dizaino konkursą bendro Latvijos ir Lietuvos paviljono statybai tarptautinėje parodoje „Expo 2025 Osaka“. ...
-
In memoriam D. Ramoškaitė. Ji mylėjo keramiką, o ypač molį, daugiau nei bet ką7
Gegužės 20 d., eidama 67-uosius metus, Anapilin iškeliavo keramikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Daiva Ramoškaitė, praneša Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Lenkų rašytojo „Cholodas“ – rūsti ir jausminga kelionė už civilizacijos ir istorijos ribų
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido vieno žinomiausių lenkų rašytojų Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“. Iš lenkų kalbos knygą vertė Irena Aleksaitė, knygos dizainą sukūrė Zigmantas Butau...
-
A. Žiupsnytė ir jos pasaulis, tilpęs ašaros laše5
„Netapus asmenybe, menininku netampama. Bet, norint tapti menininku, reikia turėti, ką nori pasakyti pasauliui. Turi žinoti, kokią tiesą nori perteikti žmonėms, mąstyti, ko trūksta pasauliui“, – yra sakiusi dailininkė Albina Žiupsn...
-
Seimui siūloma paskelbti 2026-uosius kompozitoriaus V. Klovos metais1
Artėjant kompozitoriaus, profesoriaus Vytauto Klovos 100-osioms gimimo metinėms, Seimui siūloma 2026-uosius paskelbti jo metais. ...
-
Vilniaus sprendimui iškelti Venclovų, kitus du muziejus – akademikų kritikos lavina12
Vilniaus miesto tarybai šią savaitę pritarus dviejų įstaigų likvidavimui ir nusprendus trijuose rašytojų memorialiniuose butuose įkurti literatūros centrą, mokslininkai tokį sprendimą vadina barbarišku, ketina apie tai kalbėti ...
-
Vilniuje neliks kelių rašytojų muziejų: priimtas sprendimas ir dėl Venclovų namų3
Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu trijų rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memo...
-
Režisieriui A. Kuzmickui bus įteikta A. Ramanausko-Vanago premija2
Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, sekmadienį Varėnoje bus įteikta jau septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija. ...
-
Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos diena: sostinėje šventės dalyviai kviečia mokytis šventės dainų
Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyksta tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui miestą“. ...
-
VU Botanikos sode vyksta „Piknikas alyvose“: kviečia dalyvauti ekskursijose ir koncertuose
Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode Kairėnuose esančiame Alyvų kalne šeštadienį prasidėjo „Piknikas alyvose“, kuris truks visą savaitgalį. ...