„Klaipėdos galerijos“ filiale uostamiesčio centrinėje gatvėje ketvirtadienį atidaryta dailininkės Dalios Kirkutienės tapybos paroda „Atspaudai“.
Išbandė save daug kur
1985-aisiais baigusi tekstilės studijas Vilniaus dailės akademijoje, D.Kirkutienė kūrybinės patirties sėmėsi išbandydama save daugelyje meno sričių. Kūrė audinius, papuošalus, reklamas ir interjerus, tapė freskas, modeliavo drabužius, eksperimentavo floristikoje, net bandė užsiimti meno verslu – uostamiesčio Danės krantinėje buvo atidariusi savo galeriją.
Buvusi kaunietė apsigyvenusi Klaipėdoje ne iš karto pasinėrė į tapybą. Bet pastaruosius kelerius metus Dalia atkakliai tapo akrilu ant drobės, nuo 2004-ųjų dalyvauja parodose, jau surengė bene penkias ir autorines paveikslų ekspozicijas, buvo jas nuvežusi į Nidą, Plungę, Kauną. Kaip tapytoja pernai ji įstojo ir į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Nemėgsta paveiksluose prozos
Daugiasluoksnė, reljefinė D.Kirkutienės tapybos maniera ir elegantiška koloristika tarsi leidžia prieš akis išskleisti teptuku ir dažais suaustą gobeleną. Kitiems jos kruopšti, daug laiko reikalaujanti spalvų „dėlionė“ mažyčiais kvadratėliais primena mozaiką. Savitas dailininkės braižas pasižymi pomėgiu tapyti daugybe sluoksnių, spalvų ir atspalvių. Jai artima rytietiška, ekspresyvi spalvų paletė: derinama oranžinė ir pačių įvairiausių atspalvių violetinė, oranžinė ir ciklameno spalva, gaivi žalia ir švari balta. Visi šie spalviniai perėjimai suteikia kūriniams sodrų, bet lengvą tūrį, subtilų koloritą.
Ir dailininkė neslepia, kad jos tapyboje „labai daug tekstilės“, dar daugiau atsitiktinumo. „Mano darbai gana dekoratyvūs. Nemėgstu paveiksluose prozos. Man įdomiau idėja, spalva, o ne prasmė. Visuomet rūpi, kaip galiu panaudoti spalvas, išryškindama vieną ar kitą formą“, – teigė menininkė.
Jei netapo, tai rašo
Parodą pavadindama „Atspaudais“ D.Kirkutienė prisiminė, jog ją pirmiausia sužavėjo nespalvoti piršto atspaudai.
„Gal pusmetį juos mačiau visur – rožės žiede, arimuose, medžio rievėse, zebro kailyje ir nuo mesto akmens pasklidusiuose vandens ratiluose – visa, kas mus supa, turi savus atspaudus, savotiškus brūkšninius kodus. Tos linijos kertasi, klojasi viena ant kitos... Tai – unikali gamtos, gyvenimo grafika, kuri mane pakerėjo, – pasakojo autorė. – Mano paveiksluose tie atspaudai transformavosi, kai kur liko tik jų fragmentai, jie virto kosmosu, gėlėmis ar smėlio laikrodžiu...“
Šįkart ji nesufleruoja, ką turėjo galvoje, kurdama vieną ar kitą drobę, todėl jos darbai be pavadinimų, turi tik kodus. Visi 12 paveikslų nutapyti pernai ir šiemet.
„Šią parodą ruošiau septynis mėnesius – visą šviesų jų laiką, nes mėgstu tapyti natūralioje šviesoje. Buvo dienų, kai iš savo studijos neišeidavau ir po 10 valandų. O jei netapau, tai skaitau ar rašau“, – atviravo tapytoja, jau galvojanti ir apie pirmąją apsakymų knygelę, kuri turėtų pasirodyti rudenį.
O jos paveikslų paroda „Atspaudai“ „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22) veiks iki gegužės 5 d. Ją apžiūrėti galima nemokamai.
Naujausi komentarai