Turėti savo šeimos herbą šiandien gali ne vien bajorai ar kiti kilmingų titulų paveldėtojai. Internete nesunku rasti skelbimų, kur dailininkai siūlo sukurti herbą kiekvienam panorėjusiam pagal jo pageidavimus.

Pasak dailininkės Ritos Krupavičiūtės, tai tikrai nėra masinis reiškinys, tačiau pastaruoju metu norinčiųjų turėti herbą skaičius išaugo.

„Pastaruoju metu tikrai padaugėjo. Aš manau, gal todėl, kad didėja tautos savivertė, sąmoningumas, norisi įamžinti savo šeimos, giminės dorybes, vertybes, – sako dailininkė.

Anot jos, dažniausiai tai dovanojama garbaus amžiaus šeimos nariui.

„Manyčiau, kad tai labiau vertina negu paprastą paveikslą. Tai jiems brangu, nes jie prašo sudėti tai, kas jiems brangu iš šeimos, iš savo giminės arba kažkas, jeigu yra kažkoks senolis kažkuo pasižymėjęs, tai nori įamžinti tuos dalykus“, – pasakoja dailininkė.

Nors heraldika – senas ir itin griežtomis taisyklėmis pasižymintis mokslas, pagal užsakymus herbus kuriančios dailininkės neslepia, kad dažniausiai šeimos, giminės ar personalinio herbo įsigeidę jų užsakovai didelės reikšmės oficialiems reikalavimams neteikia – jie tiesiog nori interjero puošmenos ar išliekamąją vertę turinčios dovanos.

Heraldikos specialistai ir istorikai sako, kad, kaip ir genealoginių giminės šaknų tyrimų, taip ir naujųjų herbų kūrimo nevertėtų sieti su noru pasipuikuoti protėvių išskirtinumu istorijoje, kilme, valdžia ar turtais – esą šiandien tai veikiau būdas užmegzti ryšį su protėviais ir išsaugoti svarbių įvykių ar asmenų atminimą.  Be to, populiarėjanti nekilmingos šeimos, giminės bei asmenų herbų kūrimo mada tėra primiršta sena, nes net ir viduramžiais herbus turėjo ne tik bajorai.

„Ta tradicija nėra labai nauja, ji gyvavo ir viduramžių miestų amatininkų, pirklių ir stambesnių, turtingesnių miestiečių šeimose, buvo kuriami personaliniai herbai. Maždaug tuo metu pradėta ir Lietuvoje galvoti apie tai, bet konkrečiai, kaip toks dalykas, personalinė šeimų arba giminių heraldika atsirado turbūt 1990–1995 metais“, – sako heraldikos ženklų kūrėjas, dailininkas Arvydas Každailis.

Daugiau apie tai – Giedrės Baltrušytės reportaže.