Subyrėjęs tinkas buvo aptiktas 2021 m. būsimoje statybvietėje Londone, bet tik dabar pavyko sudėti gabaliukus nuo mažiausiai 20-ies pastato sienų, išpuoštų muzikos instrumentus, paukščius, gėles ir vaisius vaizduojančiomis freskomis.

Pasak darbą atlikusios komandos, šis menas byloja, kokia turtinga buvo ši vietovė, tyrėjų apibūdinta kaip „romėniškojo Londono Beverli Hilsas".  

Viename fragmente aptiktas lotyniškas žodis „fecit“ reiškia „tai padarė“, bet trūksta gabaliuko su menininkų vardais. Londono archeologijos muziejaus („Mola“) komanda vis dar tikisi tarp tinko fragmentų atrasti šį itin svarbų gabaliuką.

Mokslininkų teigimu, tai – vienas didžiausių, o gal ir pats didžiausias romėniškų sienų tinko ir tapybos pavyzdžių, kada nors rastų Londone.

Didžiausios maždaug 5 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio freskos apatinė dalis yra šviesiai rožinės spalvos, išmarginta marmurą imituojančiomis dažų dėmelėmis. Viršuje yra sodrios geltonos plokštės su švelniai žaliais kraštais. Sienas puošia nutapytos žvakidės, styginiai muzikos instrumentai, vadinti lyromis, baltos gervės ir gležna ramunė. Tai, kas buvo palaikyta vynuogių keke, archeobotanikų nuomone, yra šiose vietose paplitęs augalas amalas.

Iš šių detalų galima spręsti, kad romėnų tapytojai praturtino savo meną Šiaurės Europai būdingais – taigi vietos – motyvais, sakė Hanas Li iš „Mola“. Jis daugelį mėnesių kruopščiai tyrinėjo kiekvieną gabaliuką, kad sudėtų, kaip pats sakė, „sunkiausią pasaulyje dėlionę“. Pasak jo, tai buvo didžiulis iššūkis, reikalavęs nepaprasto atidumo. Senovės fragmentus galima sujungti tik keletą kartų, kitaip trapus tinkas gali būti nepataisomai pažeistas, todėl reikėjo įsitikinti, kad būtent tas gabaliukas yra tinkamas.

Romėnai įkūrė Londoną 43 m. po Kr., vila buvo pastatyta netrukus, pirmame arba antrame amžiuje, kai naujasis romėnų miestas sparčiai augo. Archeologai mano, kad šis didingas pastatas galėjo būti turtingos šeimos namai arba viešbutis pasiturintiems keliautojams, sustojantiems Londiniume.

Manoma, kad freskas sukūrė grupė aukštos kvalifikacijos dailininkų, keliavusių po Romos imperiją. Jie atvyko į Londiniumą, kai ten buvo daug statoma ir pastatus reikėjo išdažyti. Veikiausiai jie gaudavo didžiulius užsakymus, sakė Hanas Li. Tačiau kas buvo šie dailininkai, paaiškės tik tuo atveju, jei bus aptiktas trūkstamas tinko fragmentas.

Tinkas buvo rastas Sautvorke, prie pat pietinio Temzės kranto. Toje vietoje, visai netoli romėniškojo Londono centro, rengiantis naujai plėtrai ir vykdant kasinėjimus taip pat buvo atkasta nuostabi mozaika ir romėnų kapinės.

Vieta taip pat rodo, kaip plėtėsi romėnų miestas. „Jau ankstyvuoju romėnų laikotarpiu ten buvo klestinti, šurmuliuojanti gyvenvietė, turtingas priemiestis, tarsi romėniškojo Londono Beverli Hilsas“, – sakė Andrew Hendersonas-Schwartzas iš „Mola“. O tai, pasak jo, rodo, kad romėnai investavo į tų laikų Londoną, laikė jį nuolatinio įsikūrimo vieta, o ne tik provincijos forpostu.

Iš freskų fragmentų bus galima dar daug ką suprasti, archeologams atkuriant turtingą Jungtinės Karalystė romėnų laikotarpio istoriją.