Pasak istorikų, Ukrainoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dviejų šimtmečių palikimas didelis, bet nedaug žinomas ir dar mažiau tyrinėtas. Vakarų Ukrainoje ir Užkarpatėje LDK istorijos paveldą tyrinėja Lvovo universiteto istorikė Olena Lukačiuk.

Būtent ji yra viena mokslininkų, ieškančių LDK pėdsakų architektūroje.

„Lvove pats seniausias įrašas, susijęs su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, siekia 1341 m. Šventojo Juro sobore yra išlikęs varpas, nors soboras ne kartą degęs. Ant varpo užrašyta, kad jį dovanojo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Algirdas drauge su vienu iš sūnų Dmitrijumi. Varpas laikomas varpinėje, jis dar iki šiol ir skamba“, – pasakoja O. Lukačiuk.   

Ištisos LDK dinastijos – Čartoryskių, Sanguškų, Višnioveckių, Radvilų ir Chodkevičių čia turėjo didelių valdų – statė pilis, fundavo bažnyčias, steigė vienuolynus.

LDK valdovų pilys išlikusios Lucke, Oleskoje, Pidhircuose, Podolės Kamenece, Kremenece. 

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis sako, kad visą LDK paveldą, esantį Ukrainoje, suregistruoti labai sudėtinga. 

„2013 metais buvo atidengta memorialinė lenta prie Kijevo pilies kalno, kuriame XIV amžiuje lietuviai pasistatė pilį, tuo metu, kai Kijevas tapo LDK dalimi. Taip pat Kijeve yra įamžintas Maironio atminimas. Dirbame ir su kitais projektais. Viena artimiausio laikotarpio idėjų – pavadinti vieną Kijevo skverų Lietuvos vardu“, – planais dalijosi diplomatas.