Šeštadienį režisierius Povilas Gaidys ir Klaipėdos dramos teatras publikai pristatys premjerą – J.Kesselringo juodąją komediją „Aršenikas ir seni nėriniai“.

Nors prie žaizdos dėk

Jos herojės – dvi simpatiškos tetulytės, geraširdės ir nekaltos, nors prie žaizdos dėk. Kad galėtų  būti naudingos visuomenei, juodvi imasi labdaros. Ir, švelniai tariant, imasi jos iš pagrindų, anaiptol neapsiribodamos karšto sultinio virimu sergantiems kaimynams. Iš tiesų tai žudantis gerumas, radikalus humanizmas. Labdara, gėrio darymas skamba gana absurdiškai, kai dvi vienišos senutės imasi atrankos žudydamos žmones. Jų sprendimu – geriau mirti, išeiti iš šio pasaulio, negu kentėti.

Vaidina Elena Gaigalaitė, Valentina Leonavičiūtė, Irena Simonaitytė, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Edvardas Brazys, Česlovas Judeikis, Monika Vaičiulytė, Arnoldas Eisimantas, Linas Lukošius, Rimantas Pelakauskas, Valentinas Klimas, Kęstutis Macijauskas ir Jonas Naujokas.

Spektakliui dekoracijas ir kostiumus sukūrė dailininkas Sergejus Bocullo, muziką parašė kompozitorius Jonas Jurkūnas.

Pjesei plojo Brodvėjus

Kaip pastebėjo pjesės vertėjas rašytojas Gintaras Grajauskas, Josephas Kesselringas parašė 12 pjesių, iš kurių „Aršenikas ir seni nėriniai“ (1939) buvo pati sėkmingiausia, sulaukė milžiniško tiek žiūrovų, tiek kritikų pripažinimo.

Sėkmės paslaptis paprasta, bet geniali: J.Kesselringas pasinaudojo seniai žinomu „žmogžudysčių pjesės“ modeliu, tiesiog švelniai suktelėjo jį į komedijinio farso žanrą ir paspalvino melodramos elementais. Prie pjesės sėkmės prisidėjo ir laikmetis: tuometinė Amerika buvo išvarginta karo nuojautų, tad atsipalaiduoti ir pasijuokti buvo tiesiog gyvybiškai būtina. O teatrų repertuaruose anuomet vyravo rimtos ir niūrios realistinės pjesės, prifarširuotos socialinės kapitalizmo kritikos. Spektaklis susišlavė visus įmanomus prizus ir apdovanojimus. Brodvėjuje buvo parodytas 1444 kartus, Londone – 1337; britų sostinėje iki šių dienų tiek ilgai neišsilaikė nė viena amerikietiška pjesė.

1944 m. Holivudas pagal šią pjesę pastatė filmą, tapusį pasauline juodojo humoro klasika (rež. Frenkas Kapra, pagrindinį vaidmenį vaidino Keris Grantas). Įdomu tai, kad filmas buvo baigtas jau 1941-aisiais, tačiau prodiuseriai, laikydamiesi sutarties laukė, kol bus baigtas rodyti spektaklis Brodvėjuje. Spektaklio populiarumas buvo toks didžiulis, kad laukti teko net ketverius metus.

Net meistrui – kietas riešutėlis

Režisierius P.Gaidys pasakojo, šią pjesę stalčiuje laikęs irgi bene ketverius metus, kol atsirado proga ją pastatyti. Premjera rampų šviesą išvys Tarptautinės teatro dienos išvakarėse. P.Gaidžio nuomone, labai geru laiku, nes spektaklyje esama ne tik daug detektyvo elementų, žudymų, lavonų, visokių absurdiškų nesusipratimų. Pagrindinis jo veikėjas – teatro kritikas, vaidina policininkai ir dramaturgai, kalbama apie scenos meną.

 „Čia daug farso, juodos ironijos ir kritiškas požiūris į nepasotinamą mūsų visuomenės alkį streso, siaubo, kraujo ir visokių kriminalinių baisybių. Kartais tas humoras slidus, nes su mirtimi nejuokaujama“, – kalbėjo apie būsimą spektaklį P.Gaidys.

Anot jo, pjesė ir jam, ir aktoriams – ne iš lengvųjų, scenoje nuolat pilna veiksmo, tempas didžiulis, bet publika tikrai neturės kada nuobodžiauti.

Šį spektaklį P.Gaidys su 15 aktorių kūrė bene du mėnesius. Pjesę gerokai patrumpino, iš trijų veiksmų padarė dvi spektaklio dalis. Repetavo ir pirmąsyk parodys Klaipėdos žvejų rūmuose. Balandžio pradžioje jau suplanuotos „Aršeniko ir senų nėrinių“ gastrolės Vilniuje.

P.Gaidys nuo 1963-iųjų pastatė daugiau nei 80 spektaklių.  Ir dauguma jų – komedijos. Ne be reikalo jis tituluojamas šio žanro meistru. Bet ir maestro prisipažino, kad juodoji komedija – kietas riešutėlis, ir tai pirmas kartas, kai bando jį perkrimsti.

J.Kesselringo „Aršeniko ir senų nėrinių“ premjera – kovo 26 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose. Bilietai – po 25 Lt.