„Buvo labai blogai. Liūdna būdavo. Visiška neviltis, niekas nepavykdavo, vyrai apgaudinėjo, neturėjau į ką atsiremti, pinigų neužtekdavo. Nebuvau standartas, negalėjau į gatvę išeiti ir sakyti „einam pasikalbėti„, nes visi mane pažinojo. Apsikabindavau butelį ir žiūrėdavau televizorių. Grįždavau namo ir verdavau“, – jau šio pirmadienio vakaro laidoje „Nuo... Iki...“  pasakos dainininkė Raimonda Masiulytė.

Beveik ketverius metus Airijos sostinėje Dubline gyvenanti dainininkė sako, kad, emigruodama iš Lietuvos, ji išsigelbėjo ne tik nuo alkoholizmo, bet ir surado meilę. Ir nors kas pusę metų mergina grįžta į Lietuvą, o vasarą čia yra suplanavusi ne vieną koncertą, savo gyvenimo Lietuvoje ji tikina neįsivaizduojanti.

„Lietuviai negailestingi ir atvirai smerkia kitokius – jų suvokiamų standartų neatitinkančius žmones. Jei esi storas ar tamsios odos, Lietuvoje iš tavęs ne tik išsityčios. Sunkiai gausi darbą, būsi atstumtas, o tikrą meilę vargu ar surasi", – įspės Raimonda.

26-erių dainininkas Vaidas Baumila savo gyvenimą ir karjerą įsivaizduoja ne Lietuvoje, o užsienyje. Baigęs koledžą Londone, dainininkas beveik metus linksmino turistus prestižiniame kruiziniame laive „Queen Elizabeth". Nors vaikinui populiarumo netrūksta, Vaidas sako, kad Lietuvoje jam per mažai vietos kūrybai.

„Čia tau paplos tavo kaimynai ir močiutės. Aš noriu daugiau. Kol esu jaunas, kodėl nepabandžius? Juk geriau būti niekuo Londone, nei žvaigžde Lietuvoje“, – sakys Vaidas. Jis tikins galintis atskleisti, kaip iš tiesų gyvena lietuviškojo pramogų pasaulio žvaigždės. Pasak jo, tai, ką daugelis scenos žmonių pasakoja apie savo gyvenimą viešai, tėra prasimanymai siekiant sulaukti tik dar didesnio dėmesio.

„Palikti savo šalį, šeimą neverta ne tik dėl karjeros, bet ir dėl meilės", – Vaidui prieštaraus balsingoji dainininkė Augustė Vedrickaitė. Ketverius metus mergina gyveno JAV bei Norvegijoje palikusi viską ir išvykusi dėl meilės. Tačiau šiandien ji sako, kad visaaverte jaučiasi tik savo šalyje.

„Ten tu esi svetimas ir niekam nereikalingas. Dirbau valytoja, taip pat barmeno padėjėja. Tačiau netrukus pradėjau ant savęs pykti, savęs klausti – ką po velnių aš ten veikiu? Kiek dar dirbsiu tą darbą? O kaip mano asmeninės svajonės? Mano tikslai?“, – pasakos Augustė, po trejų metų gyvenimo Norvegijoje vieną dieną susikrovusi lagaminą ir grįžusi į Lietuvą.